Fotografijos Emilio Vasiliausko
Artėjant šv. Kalėdoms, gruodžio 15 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, tęsdama jau seniai kurijos puoselėjamą tradiciją, sielovados bendradarbius – arkivyskupijos institucijų bei kitų Kaune įsikūrusių bažnytinių organizacijų darbuotojus – pakvietė į prieškalėdinį susitikimą. Visi kaip viena įvairių kartų ir įvairias tarnystes Bažnyčioje atliekančių narių šeima iš pradžių šventė Eucharistiją Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje, o vėliau buvo pakviesti į agapę kurijoje, kur pasidalyta kalėdaičiais ir šventiniais palinkėjimais.
„Viešpats visada nori mus apdovanoti savo džiaugsmu. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką priimkime tą Jo dovaną klausydami, būdami atidūs, atverdami širdis tam, į ką Jisai kviečia“, – sakė arkivyskupas, Seminarijos bažnyčioje sveikindamas gausiai susirinkusius ir pradėdamas šv. Mišias. Jas drauge aukojo vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas, Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, kiti kunigai – seminarijos, įvairių bažnytinių institucijų vadovai.
Vėliau arkivyskupas pasakė homiliją, joje atkreipdamas dėmesį, jog šiuo, nors ir prieššventiniu, bet dar adventiniu laiku rengiamės priimti Jėzų. Jis ateina kaip mažas Kūdikis, ir ne tik su vaikišku mažumu, bet ir su vaikišku paprastumu, nuolankumu, ateina parodyti, kaip ir mes, ganytojo žodžiais tariant, galime būti su Juo tame pačiame „diapazone“ – taip pat maži, paprasti, pripažįstantys reikalingi pagalbos, panašiai, kaip mažam vaikui reikia mamos, antraip neišgyventų.
„Mums reikia Viešpaties“, – sakė arkivyskupas, tačiau, kaip minėta homilijoje, mums reikia ir vieniems kitų. Niekas nėra toks didelis ir reikšmingas, kad jam nereikėtų kitų, ir niekas nėra toks mažas ir menkas, kad negalėtų kitam ateiti į pagalbą. Visų Gelbėtojas yra Kristus – Jis pats ateina išgelbėti, išlaisvinti mūsų iš savęs pačių. Solidarizuodamiesi su reikalingais pagalbos, nusidėjėliais, pasak ganytojo, suvokiame, jog Kristaus išgelbėjimo pirmiausia reikia mums paties.
Šioje Eucharistijoje Viešpaties atėjimo melsta ir visuotiniuose maldavimuose, be kitų, – ypač arkivyskupijos institucijų ir organizacijų darbuotojams, kurie savo gyvenimą pašvenčia Dievo ir žmonių tarnystei. Šiais Gailestingumo jubiliejaus metais melsta to visiems, išbandomiems liūdesiu, vienatve, kad visi patirtų Dievo meilės artumą.
Šv. Mišių pabaigoje sielovados bendradarbiai priėmė ganytojiškąjį palaiminimą, o paskui Šv. Damijono maldos grupės jaunuoliai dovanojo vaidybinę improvizaciją Dykumos tėvų mintimis.
Vėliau šventė tęsėsi arkivyskupui svetingai pakvietus žmones į kurijos salę ir ten visiems padalijus kalėdaičius.
„Labai nuoširdžiai visiems dėkoju“, – kalbėjo arkivysk. L. Virbalas, pasidžiaugdamas, jog vis geriau pažįsta tuos, kurie yra gražiai įsitraukę į arkivyskupijos gyvenimą. Nuo kiekvieno iš jų darbo, minčių, pastangų darosi gražesnis kiekvienas kampelis, taip pamažu auga ir plečiasi pati Dievo karalystė.
„Norėčiau, kad kiekvienas priimtumėte savo tarnystę ir kaip įsipareigojimą, ir kaip Viešpaties dovaną. Su pasitikėjimu žvelgiame į ateitį, kad Viešpats ir toliau lydės“, – sakė ganytojas, ypač linkėdamas Dievo palaimos naujiems darbams bei sumanymams, vėliau laužydamas kalėdaičius su žmonėmis.
Šiluma, nuoširdžiais palinkėjimais ir padėka už metų bendrystę darbuotojai dalijosi su ganytojais ir vieni su kitais, o išeidami švenčių proga dar buvo apdovanoti arkivyskupo dovanomis.
Daugiau nuotraukų žr. Kauno kunigų seminarijos puslapiuose >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba