Miesto misijų vakaras Kaune iš ciklo „KUNIGAI KAVINĖSE“: „Greitos ir neskausmingos skyrybos?! Popiežiaus verdiktas“ (2016 01 14)Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Sausio 14 d. Kauno senamiesčio kavinėje vyko arkivyskupijos kurijos organizuojamų Miesto misijų vakaras iš ciklo „Kunigai kavinėse“. Pirmąkart toks renginys vyko „Bernelių užeigoje“. Ir šįsyk aktuali tema „Greitos ir neskausmingos skyrybos?! Popiežiaus verdiktas“ patraukė kauniečių dėmesį – šeimininkų svetingai atvertoje erdvioje kavinės salėje visos vietos buvo užimtos. Su žmonėmis tą vakarą dalijosi, į klausimus, susijusius su popiežiaus Pranciškaus pakeitimais santuokų bylų nagrinėjimo srityje, bei apskritai dėl santuokos pripažinimo negaliojančia tvarkos atsakė kun. bažnyt. t. lic. Virginijus Veprauskas.
Kun. V. Veprauskas savo įžanginiame žodyje pabrėžė, jog Dievas sukūrė žmogų, bet ne žmogus Dievą. Kiekvienas žmogus, Dievo sukurtas ir norėtas, yra apdovanotas laisve rinktis, su kuo ir kaip jis gyvens. Gavęs iš tėvų meilės, žmogus nori ja dalytis. Bažnyčia leidžia tuoktis moterims nuo 14 metų, vyrams – nuo 16, tačiau gerbdama valstybės teisę, laikosi 18 metų amžiaus nuostatos. Bažnyčia laimina santuoką gerbdama žmogaus norą ir pasirinkimą, tačiau išpildant tam tikras sąlygas (abiejų sužadėtinių krikštas, pasiruošimas santuokai ir kt.). Bažnyčia nuolat ir neatšaukiamai moko, jog santuokos, kuri buvo sudaryta nesant kliūčių ir išlaikant formą, niekas negali panaikinti ar nutraukti.
Tačiau, kaip minėta vakare, žmonės keičiasi, išsiskiria, „meilė baigiasi“ (kunigo pastebėjimu, meilė baigtis negali – gal jos tuomet ir nebuvo?). Kaip bažnytinis teismas gali padėti žmonėms išsiaiškinti, ar jų santuoka buvo galiojanti ir kokius pakeitimus padarė popiežius Pranciškus? Kun. V. Veprauskas išsamiau aptarė popiežiaus numatytą sutrumpintą procesą. Juo Bažnyčia rūpinasi apsaugoti santuokinio ryšio tiesą, tačiau jai svarbus ir žmogaus gėris, kad santuoka vyskupo valdžia ir galia galėtų būti pripažinta negaliojančia greičiau, kai yra akivaizdžių argumentų (pvz., paaiškėjus, jog sutuoktinis nekrikštytas).
Vakaro svečias išsamiau, remdamasis gyvenimo pavyzdžiais, aptarė, kokios santuokinio gyvenimo aplinkybės teiktų pagrindą ieškiniui dėl santuokos pripažinimo negaliojančia sutrumpintu procesu (pvz., labai trumpas santuokinis gyvenimas, abortas vengiant palikuonių, užsispyrėliškas nesantuokinio ryšio praktikavimas, nuslėpti faktai dėl savo fizinių, psichinių sutrikimų ir kt.).
Priminęs krikščioniškos santuokos tikslą – sutuoktinių gėrį ir vaikų auginimą, kun. V. Veprauskas, gavęs ir kavinės svečių klausimų, plačiau aptarė abortų, kaip visiškai nesuderinamų su santuoka, klausimą. Bažnyčia niekada nenustoja tvirtinti, jog tai gyvybės, kurią duoda Kūrėjas, bet ne tėvai, nužudymas, o ne kažkokia „ambulatorinė procedūra“, kaip buvo diegiama mintis sovietmečiu. Kunigas, be to, atkreipė dėmesį į skausmą, kurį skyrybos atneša pirmiausia vaikams – jie netenka savivertės, jiems sunku tai išgyventi savo bendraamžių akivaizdoje, vėliau patiems kurti tvirtas šeimas – kunigams čia tenka nemažai sielovadinio rūpesčio ir dėmesio.
Į žmonių klausimus, kaip greitai sprendžiamos bylos ir koks dažniausiai būna sprendimas, vakaro svečias, kuris sykiu yra ir Kauno arkivyskupijos tribunolo santuokos ryšio ir teisingumo gynėjas, sakė, jog teismuose per metus išnagrinėjama vidutiniškai apie 200 bylų, dauguma ieškinių būna tenkinami, nors stokojant darbuotojų ar dėl kitų priežasčių nagrinėjimas gali užtrukti ir kelerius metus. Be kita, pabrėžta, jog bažnytinis teismas iš tiesų labai kruopščiai ir jautriai nagrinėja žmonių ieškinius, giliai suprasdamas, jog už kiekvieno iš jų yra žmogaus bėda, skausmas, noras pakeisti, pataisyti savo gyvenimą.
Miesto misijų rengėjai vasario 11 d. kviečia į kitą susitikimą, jo tema „Tolerancija ar gailestingumas. Patirtis Afrikoje“. „Forto dvaro“ kavinėje viešės kun. Eugenijus Markovas SJ.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
