Kovo 5 d. Kauno arkivyskupijos Šeimos centre vyko tęstiniai sužadėtinių rengėjų mokymai. Šį kartą seminarą tema „Sužadėtinių evangelizacija“ vedė Kauno arkivyskupijos augziliaras, arkivyskupo generalvikaras vyskupas Kęstutis Kėvalas ir sužadėtinių rengėjai, sutuoktinių pora Laura ir Mažvydas Aleknos.
Malda susitikimą pradėjęs ganytojas būsimą susirinkusiųjų tarnystę pavadino pašaukimo vykdymu. „Sužadėtinių rengimo Santuokai tikslas – perduoti tikėjimo džiaugsmą, palydėti sužadėtinius susitikti su Kristumi. Sužadėtinių rengėjai tampa slenksčiu į Bažnyčią“, – sakė ganytojas, pabrėždamas laikysenos, asmeninio liudijimo svarbą perduodant Evangelijos žinią. Tai, kad žmonės yra sutikę Dievą, pasikalbėję su Asmeniu, matosi veide (panašiai, kaip matosi įdegis saulėje). Ateities mokytojai bus tik liudytojai – todėl verta prisiminti Pranciškaus Asyžiečio patarimą: „Visuomet skelbk Evangeliją, kai reikia naudok ir žodžius.“ Vysk. K. Kėvalas aptarė 3 evangelizacijos aspektus: 1) kas yra evangelizacija; 2) koks evangelizacijos turinys; 3) kaip ji vyksta.
„Yra nemaža grupė žmonių, kuri tik stebi gyvenimą (poeto H. Radausko žodžiais, „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“)“, – šmaikštavo ganytojas, primindamas, kad užuot keikus tamsą geriau uždegti žvakę, ir drąsindamas susirinkusius M. Liuterio mintimi: „kuo tamsesnė naktis, tuo skaisčiau šviečia žvaigždės“. Pasak vysk. Kęstučio, evangelizacija – kiekvieno pakrikštytojo pašaukimas. Evangelijos pagal Matą eilutėje „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones (Mt 28, 19) glūdi atvirumas, veikimas ir rūpestis. Bažnyčios užduotis – evangelizuoti visus žmones.
Kalbėdamas apie evangelizacijos turinį, ganytojas pabrėžė žmogaus laisvo apsisprendimo svarbą, aptarė dvi skirtingas pasaulėžiūras, paaiškino atpirkimo esmę. Perduodant Evangelijos žinią vyskupas patarė pirmiausia sužadėtinius kviesti į bendrystę, liudyti savo patirtį, „leistis į lankas“ ir kalbėti paprastai – juk Jėzus taip pat kalbėjo palyginimais, pasakojimais.
Vysk. K. Kėvalas taip pat pristatė 2013 m. Lietuvoje atliktą tyrimą „Tikėjimas ir religingumas Lietuvoje 2013 m.“ Šio tyrimo duomenimis, laikantys save katalikais dažniausiai teigia (pusė jų), kad tikėti – tai per didžiąsias šventes nueiti į šv. Mišias. Tai, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, pripažįsta kiek mažiau nei pusė visų save katalikais laikančių apklaustųjų. Trečdaliui Lietuvos katalikų Jėzus Kristus yra vien tik žmogus. Dar penktadalis katalikų abejoja, kad toks žmogus iš viso gyveno, arba nežino, ką manyti. Trečdalis Lietuvoje save laikančiųjų katalikais tiki reinkarnacijos buvimu ir dar tiek pat abejoja, ar ji yra. Taigi sužadėtiniai ateina į kursus turėdami įvairių mitų, o neretai ir neigiamą nuostatą Bažnyčios atžvilgiu. Svarbu, kad jie grupėje „apšiltų“, pasijustų savininkais, o ne samdiniais, suprastų, ką jiems gali duoti Bažnyčia (t. y. žinią apie Dievą, sakramentus, bendruomenę).
Seminaro metu būsimieji sužadėtinių rengėjai turėjo galimybę diskutuoti ir užduoti klausimų – netgi provokuojamų, į kuriuos ganytojas atsakė pasitelkdamas pačių dalyvių įžvalgas. Visus pradžiugino Šeimos centro dovanotos knygos, o bendrystės jausmą sustiprino suneštinės vaišės.
Antrąją seminaro dalį vedusi sutuoktinių pora Laura ir Mažvydas Aleknos pirmiausia pakvietė susirinkusius išsakyti savo lūkesčius. Kokie iššūkiai kyla vedant sužadėtinių grupes? Kas tai yra branda? Ar sužadėtinių grupių vedimas pagerino/pablogino tarpusavio santykius? Ar kyla klausimų tikėjimo kelyje poroje? Tokie ir panašūs klausimai domino seminaro dalyvius.
„Kai buvome įsimylėję, mes buvome priklausomi vienas nuo kito. Patyrus krizę Dievas išgydė mūsų stabmeldystę. Siekiame parodyti sužadėtiniams, kad visos krizės yra įveikiamos, tik ne visoms užtenka žmogiškųjų pastangų. Stengiamės parodyti Dievą, kuris padeda, kai viskas sugriūva, kuris gali viską perkeisti, sukurti iš naujo“, - kalbėjo Laura ir Mažvydas. Vėliau jie pakvietė būsimuosius sužadėtinių rengėjus poroje padiskutuoti apie įvairias situacijas, prisiminti Šventojo Rašto eilutes, tinkančias sužadėtinių evangelizacijai. Atlikusios užduotį, sutuoktinių poros atvirai liudijo apie savo tikėjimo kelionę, dalijosi, kaip joms sekėsi / sekasi įveikti įvairias santuokinio gyvenimo krizes, kas motyvuoja rengti sužadėtinius ir ką naujo sužinojo ir patyrė per šiuos mokymus.
Keletas atsiliepimų:
- Didžiausią įspūdį paliko vyskupo Kęstučio Kėvalo kalbėjimas, dalijimasis. Dar patiko mintis, kad reikia ieškoti žmonių, kurie melstųsi už sužadėtinius. Norėjosi ilgesnių diskusijų.
- Patiko liudijimas apie krizę, kuri ištiko sudievinus vienam kitą. Jaunavedžių kursai – tai slenkstis į Bažnyčią. Ačiū, kad esate.
- Mūsų jėga – liudijimas. Meilė ir tiesa eina kartu. Labai svarbu malda ir gilus asmeninis ryšys su Dievu. Labai patiko gyvas vedančiųjų poros liudijimas.
- Vedant sužadėtinių kursus svarbu būti tiesoje, atviriems liudijant Kristų. Optimizuoti laiką (šeštadienis – šeimos diena).
- Labiausiai patiko, kad reikalingi žmonės, kurie liudija Dievą, o ne profesionalūs lektoriai.
- Supratau, kad svarbiausia asmeninis gilus ryšys su Dievu ir iš to sklindanti šviesa, ramybė, džiaugsmas, meilė, nuolankumas. Norėčiau, kad mokymus vestų pora, o ne pavieniai asmenys.
- Vyskupo K. Kėvalo paskaita – padrąsinantis pavyzdys kalbėtis su sužadėtiniais. Supratau, kokia svarbi užtarimo malda už sužadėtinius.
Šiuos mokymus parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis ir Lietuvių katalikų religinė šalpa.
