PASKUTINĖS VAKARIENĖS MIŠIOSE – kojų plovimo apeigos (2016 03 24)
Paskelbta: 2016-03-24 21:55:53

Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės

Kovo 24-ąją, Didžiojo ketvirtadienio vakarą, arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios minint Jėzaus atsisveikinimą su mokiniais prieš savo kančią Paskutinėje vakarienėje ir Eucharistijos įsteigimą.

Šiose Paskutinės vakarienės Mišiose homiliją pasakęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas nusivilko arnotą ir persijuosęs rankšluosčiu Jėzaus pavyzdžiu atliko patarnavimo ir nuolankumo gestą: plovė kojas dvylikai vyrų – keliems seminaristams, negalią turintiems bei dirbantiems įvairiose bažnytinėse srityse vyrams.

„Jėzus paliko mums Eucharistijos dovaną. Patikėkime Jam savo gyvenimus su planais džiaugsmais, skausmais. Tegul visas mūsų gyvenimas priklauso Jam“, – kvietė pradėdamas liturgiją Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Ją koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius bei vyriausiasis arkikatedros ceremonijarijus kun. Artūras Kazlauskas.

Sakydamas homiliją, arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog šį vakarą švenčiama ypatinga Eucharistija atmenant, kaip Jėzus sukvietė artimiausius savo mokinius, paėmė duoną ir vyną, laimino ir davė jiems jau kaip patį save. Ganytojas taip pat atkreipė dėmesį į šiandien skelbiamą nuostabią Jono evangeliją (Jn 13, 1–15), kuri nemini nei duonos, nei vyno, bet primena kitą Jėzaus meilės gestą – kojų plovimą.

Jėzus suburia savo mokinius į bendrą vakarienę, prislėgtus vargų, išgąsdintus, kad prabiltų jų širdys. Tačiau ne tik tai. „Pasaulyje, kur vyksta konkurencija, Jėzus pribloškia meilės patarnavimu“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, jog paskutinėmis valandomis prieš savo kančią Jėzus nemoko kokio nors ypatingo tikrovės suvokimo ar maldos, bet paprastus žvejus moko to, ką visi sugebame – mylėti. Paskutinė vakarienė, Eucharistija, paprastas meilės pavyzdys, ganytojo žodžiais tariant, turi keisti pasaulį, perkeisti kiekvieną Jėzaus bičiulį.

Tą vakarą dėkoti už Eucharistiją, už paliktą artimo meilės pamoką į arkikatedrą atėjo daug tikinčiųjų. Dauguma jų, jau susitaikę su Dievu priešvelykine išpažintimi, priėmė šv. Komuniją. Tačiau nemažai žmonių dar rikiavosi prie klausyklų, kur jiems patarnavo arkikatedros kunigai.

Mišių pabaigoje procesijoje Švč. Sakramentas buvo perneštas į Švč. Sakramento koplyčią arkikatedroje. Nutilus vargonams ir giesmėms, kurias tą vakarą ypač jautriai sugiedojo arkikatedros choristai, tikintieji liko tylioje Viešpaties pagarbinimo maldoje. Šia tyla ir susikaupimu Bažnyčioje pasitinkamas Didysis Viešpaties Kančios penktadienis.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

<

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune