Sužadėtinių rengėjų mokymai apie krikščionišką požiūrį į lytiškumą (2016 04 01–02)
Paskelbta: 2016-04-08 11:16:08

Balandžio 1–2 d. Kauno arkivyskupijos Šeimos centre vyko tęstiniai sužadėtinių rengėjų mokymai. Šį kartą 34 dalyviai – sutuoktinių poros – lydimi lektorės doc. dr. Nijolės Liobikienės, gilinosi į vieną iš sudėtingesnių temų „Krikščioniškas požiūris į lytiškumą“. Susitikimą pradėję malda ir pasidaliję į vyrų ir moterų grupes, dalyviai kėlė aktualius klausimus, į kuriuos buvo išsamiai atsakoma viso seminaro metu. 

„Mus sužavi panašumai, bet mokomės iš skirtingumų“, – sakė garsi šeimos terapeutė V. Satir, kurios visuminį požiūrį į žmogų seminare pristatė lektorė. Ji pabrėžė: „Mūsų kūnas išreiškia asmenį – jį kiekvienas turime pažinti ir gerbti, o ne išnaudoti ar niekinti. Turime būti atsakingi už savo elgesį, nes viena lytis traukia kitą. Kita lytiškumo raiška – dvasingumas. Dažnai šeimoje kyla problemų, kai moterys pradeda vyrus „spausti“ ir reikalauti, kad jie melstųsi taip ir tiek, kaip jos. Vyro ir moters dvasingumas skiriasi, bet tuo pačiu yra panašus. Dažnai vyras, kalbėdamas su kitu vyru apie savo tikėjimą, būna daug nuoširdesnis, atviresnis, vartoja mažiau žodžių. Vyro ar berniuko malda gali būti ir atliktas fizinis darbas. Tuo tarpu moteriai reikia kalbėti daug ir giliai. Apie šiuos skirtumus poroje sutuoktiniai turi dalytis, juos suprasti ir priimti. Dievas duoda mums savo malonę, bet neleidžia vienas kito laužyti.“

Po to N. Liobikienė kalbėjo apie emocijas; kurias turi ir vyrai, ir moterys, bet skiriasi jų raiška. „Klystame, kai emocijas ignoruojame arba berniukui draudžiame verkti, – savo mintimis dalijosi lektorė ir patarė, kaip apie tai kalbėti su sužadėtiniais. – Įtakos save priimti turi emocinis intelektas: jei vaikas augdamas nepatiria mylavimo, negirdi gražių žodžių, jam suaugus gali būti sunku bendrauti šeimoje. Antroji pusė, aiškiai pasakydama ar paprašydama apkabinti, pasakyti komplimentą, gali tapti gydančiąja, o melstis už savo žmoną ar vyrą yra kiekvieno sutuoktinio pareiga. Šeimos gyvenimas reikalauja daug kantrybės. Tačiau tais atvejais, kai smurtaujama arba sakomi žeminantys žodžiai, turi būti daromos ribos. Leisdami vešėti blogiui, mes neleidžiame savo žmogui keistis ir augti. Kartais šeimoje pasakyti seksui „taip“ yra meilės išraiška, bet pasakyti „ne“ taip pat gali būti didelės meilės išraiška. Problema kyla tada, kai vaisingumą atskiriame nuo kūno - atsiranda „kišeniniai“ santykiai, žmogus tampa vartojimo objektu. Poros bendravimas ir seksualinis gyvenimas yra tiesiogiai susiję dalykai. Seksualinis ryšys šeimoje turi būti vystomas. Tam gali pasitarnauti nuoširdūs pokalbiai, pažinimas.“

Mokymų dalyviai atliko ir praktinę užduotį: piešė savo šeimos namą arba sodą ir jame pavaizdavo poros seksualumą. Kiekviena pora, pristatydama piešinį, išsakė daug gražių žodžių: „kiekvienas langelis – vaikelis“, „atverti langai – tai Šventosios Dvasios išsiliejimas“, „šeima – mūsų tvirtovė“, „rūkstantis kaminas – išeinanti puikybė bei pykčiai“ ir pan. Piešimo metodas gali padėti ir sužadėtinių grupėje paskatinant poras kalbėtis apie seksualumą. Sodas, namas, kaip ir šeimos gyvenimas, reikalauja dėmesio, rūpesčio ir darbo. Piešiniai nekomentuojami ir nekritikuojami, nes kiekviena pora piešia tai, kas jai svarbu.

Lektorė taip pat kalbėjo apie maldos reikšmę: „Viešpatie, mes norime Tau tobulai tarnauti, bet nemokame – padėk mums.“

Keletas dalyvių atsiliepimų apie seminarą:
Paprasta, su humoru išdėstyta programa. Pavyzdžiai tikrai liks atmintyje. Norėčiau, kad ateinantys seminarai vyktų tokia pat dvasia, nuotaika ir giliomis, bet paprastai išdėstytomis mintimis.
Buvo svarbus pačios lytiškumo sąvokos supratimas, seksualumas, jo transformacija, pasekmės, savęs pažinimas ir ką su tuo daryti.
Buvo naudingas vyro ir moters santykio trūkio paaiškinimas, neatitrūkimas nuo Šv. Rašto, rekomenduota literatūra.
Lytiškumas man buvo kažkas žemesnio. Pakėlėte į tinkamą vietą.
Man patiko ir buvo naudinga visa seminaro metu pateikta informacija. Aiškiai ir suprantamai perteiktas krikščioniškas požiūris į lytiškumą. Daugiau tokių puikių lektorių.

Seminarą parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis ir Lietuvių katalikų religinė šalpa.
 

Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune