II seminaras parapijų zakristijonams „Grožis ir jaukumas bažnyčioje“ (2016 04 19)Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Kauno arkivyskupijos kurija tęsia kovo mėnesį pradėtą mokymų ciklą „Bažnyčios misijos džiaugsmai ir iššūkiai“, skiriamą parapijų zakristijonams, vargonininkams, referentams, maldos grupių vadovams ugdyti. Balandžio 19 dieną surengtas II seminaras zakristijonams. Jame mokymus beveik trims dešimtims Kauno bei kitų arkivyskupijos bažnyčių zakristijonų vedė prof. Edmundas Saladžius, kun. Mindaugas Grigalius ir kun. Artūras Kazlauskas.
Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto profesorius grafikas E. Saladžius atkreipė dėmesį į pirmųjų krikščionių susirinkimus, į tą Bažnyčią, kuri prasidėjo nuo Paskutinės vakarienės kambarėlio, vėliau nuo persekiojimų rinkdavosi ir slapstėsi katakombose. Tik žlugus Romos imperijai imta statyti Bažnyčios triumfą, didybę ženklinančius statinius (didžiąsias bazilikas Romoje). Nuo jų prasidėjo didžiojo bažnytinio meno istorija, kuri yra taip pat svarbi ir sielovadoje, nes žmogaus tikėjimui reikia ir matyti. Gera dvasia, apie kurią daugelis pasako, bažnyčioje randasi ir nuo sakraliojo meno kūrinių. Kunigams prižiūrint, bet kokio lygio kūrinių į bažnyčias stengiamasi neįsileisti. Antras dalykas – tai turimų bažnytinių vertybių apsauga. Prelegentas kvietė zakristijonus su meile tuo rūpintis savo bažnyčiose. Sakralusis menas, pasak prof. Saladžiaus, yra stipriai Bažnyčią laikanti kolona, ir ją saugoti yra visų pareiga.
Kun. M. Grigalius kalbėjo apie gestus ir laikyseną liturgijos metu. Liturgijos laikas, pasak svečio kunigo, yra mums šventas. Tai visai bendruomenei, susirinkusiai švęsti, išskirtinis ir iškilmingas laikas. Daugiau dėmesio buvo skirta procesijoms bei šv. Mišioms – kokiais gestais ir laikysena atsiliepiame, švenčiame, ypač kalbant apie zakristijonų tarnystę.
Plačiau buvo aptariama procesijų tvarka, jų surikiavimas. „Procesijoje viskas pradedama derinti nuo Kristaus, Jis yra čia svarbiausias“, – sakė kun. M. Grigalius, patardamas vengti pasirodymo, dėmesio sutelkimo vien į išorines detales. Procesijos savo iškilmingumu primena, kaip Dievas pervedė savo tautą per Raudonąją jūrą. Procesiją pradėdami lenkiamės Kryžiui, joje eidami pagarbiname Kristų. Savo žodyje kunigas pabrėžė liturgijos vientisumą, dermę. Su zakristijonais buvo aptartos įvairios laikysenos per šv. Mišias, pvz., nusilenkimas, stovėjimas, sėdėjimas ir klūpėjimas. Šių laikysenų prasmė aptarta pagrindžiant Šventuoju Raštu bei pastabomis Mišiole, naujovėmis, įvestomis po Vatikano II Susirinkimo. Kaip ir praėjusį kartą, zakristijonai turėjo daug klausimų, į kuriuos kun. Mindaugas nuoširdžiai atsakė.
Kun. Artūras Kazlauskas kalbėjo zakristijonams apie labai praktinius jų tarnavimo dalykus: kaip tvarkyti liturginius reikmenis, pabrėždamas vengti butaforijos, pastebėdamas, kaip svarbu, kad liturgijoje naudojami dalykai tarpusavyje derėtų savo medžiaga ir forma. Kalbėjo apie liturginių drabužių švarą, visą tvarką darbinėje erdvėje – zakristijoje, kurioje saugomi reikmenys turėtų būti surūšiuoti, kasmet peržiūrimas jų reikalingumas. Zakristijonai turėtų būti klebonų dešinioji ranka ir pagalbininkai šioje srityje.
Seminaro dalyviai jo pertraukoje buvo pakviesti pažvelgti į Kauno panoramą iš aukštai – jie visi nusifotografavo bendrai nuotraukai ant kurijos pastato stogo.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
