Balandžio 22 d. arkivyskupijos Jaunimo centro komanda organizavo seminarą dirbantiems su jaunimu, jaunimo vadovams, katechetams, tikybos mokytojams. Arbatos aromatas ir sklindantis juokas už salės durų išdavė, kad į seminarą susirinko šeima, dirbanti panašų darbą, kelianti panašius klausimus bei susidurianti su panašiomis problemomis savo veiklose. Seminaro dalyvius pasveikino vyskupas Kęstutis Kėvalas, o pranešimus skaitė tikybos mokytojas Mantvydas Randis bei Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centro darbuotoja Asta Degenytė.
Dirbant su jaunimu svarbu, kad visa tai, kas daroma, būtų patrauklu ir įdomu. Atsižvelgdami į tai, pranešėjai sukūrė puikią atmosferą ir perteikė savo žinias taip, kad popietę pavadinti oficialių paskaitų ciklu būtų sunku. Pranešėjai, pristatydami darbo su jaunimu iššūkius, dalijosi asmenine patirtimi bei patarimais.
Mantvydas Randis, kalbėdamas apie jaunimo sielovados ateities perspektyvas, atkreipė dėmesį į tai, kad vadovas turi būti tas asmuo, kuris yra šalia, padeda jaunimui, bet leidžia jam veikti pačiam. Užsiminė apie ryšį tarp vadovo ir jaunimo, kuris taip pat yra labai svarbus. Tačiau pranešėjas akcentavo: „Svarbu, kad jaunimas ateitų ne dėl tavęs (vadovo). Nes vadovas – laikinas.“ Verta atkreipti dėmesį, kad šalia jaunimo būtų atviras, draugiškas ir patikimas vadovas, tačiau jis turi padėti jaunimui pažinti Dievą, artėti prie Jo, kad pasikeitus vadovui nenutiktų taip, jog visa jaunimo grupė išsiskirsto tik dėl to, kad neliko vieno ar kito žmogaus.
Asta Degenytė pristatė temą „JaunIMAs + VADovAS = vEIkTI“. Pranešimo pradžioje Asta taip pat užsiminė, kad svarbu jaunimui turėti vadovą, kuris norėtų veikti ir galėtų savo energija bei pavyzdžiu uždegt“. Ji patarė jaunimo vadovams nebijoti neformalaus ugdymo būdų, nes jie padeda išlaisvinti iš nepagrįstų apribojimų. Labai svarbu leisti jiems veikti, skatinti prisiimti atsakomybes, kad kiekvienas galėtų išnaudoti savo talentus, juos atrastų ir žinotų, jog kiekvienas yra svarbus šioje grupėje. Asta pristatė kliūtis ir baimes, su kuriomis dažnai susiduria jaunimo vadovai. Pasidalijo savo darbo patirtimi ir nuramino, kad kliūtys ir baimės yra įveikiamos, kad tai neturėtų išgąsdinti ar sumažinti norą dirbti. Pranešime buvo pasidalyta mintimis, kokios veiklos įdomios jaunimui, kaip šiandien Bažnyčia galėtų sudominti jauną žmogų. Ir vis tik atsižvelgiant į visus kriterijus svarbiausia išlieka malda. Asta pabrėžė, kad vadovas neturėtų pamiršti savo mintimis, lūkesčiais, baimėmis dalytis su Dievu ir paprašyti Jo palaiminimo. Jeigu Dievas laimins – viskas bus įveikiama. O kartais Jis gali pasakyti, kad ne viskas, ką vadovas tikisi padaryti, yra reikalinga tuo metu.
Išklausę mokymus bei liudijimus, jaunimo vadovai gavo užduotį – keletą situacijų, kuriose buvo pristatytos problemos, iškylančios dirbant su jaunimu. Grupelės diskutavo, tarėsi ir pristatė savo sprendimo būdus, taip pat visi drauge bandė atsakyti į klausimus, kurie atrodė sunkesni. Įveikę visas užduotis seminaro dalyviai keliavo namo su šypsenomis veiduose, nes suprato, kad iškylantys sunkumai – įveikiami. Kad vadovai – didelė šeima, kuri gali klausti vieni kitų patarimų, dalytis patirtimi ir idėjomis. Šis KAJC surengtas seminaras padėjo atsakyti į rūpimus klausimus bei suteikė motyvacijos ir noro kilti aukštyn bei padėti jauniems žmonėms realizuoti savo talentus bei norus. Ateityje esame numatę seminarus dirbantiems su jaunimu tęsti parinkdami vis kitas aktualias temas.