Balandžio 24 d. arkivyskupijos Šeimos centras pakvietė paminėti Pasaulinę gyvybės dieną. Ši diena, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį žmogaus gyvybės vertę, Lietuvoje nuo 1998 m. švenčiama paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį.
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje šv. Mišioms vadovavęs kun. dr. Arvydas Kasčiukaitis savo homilijoje kvietė ne tik vertinti pačią gyvybę, bet ir žmogaus kasdieninį gyvenimą. Po šv. Mišių kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius pasveikino susirinkusius Gyvybės dienos proga. Vaikučius ypač pradžiugino įvairiaspalviai balionai, kuriuos dalijo Šeimos centro jaunieji savanoriai, o parapijos bendruomenės sveikinimą artėjančio kunigo Kęstučio gimtadienio proga palydėjo audringi plojimai.
Po šv. Mišių arkivyskupijos konferencijų salėje vyko konferencija „Iššūkis gyvybei“. Ją organizavo Jaunimo lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos „Pažink save“ savanoriai.
Po trumpo šios programos pristatymo pranešimą tema „Nevaisingumas ir dirbtinis apvaisinimas“ skaitė prof. dr. Birutė Obelenienė. Pirmiausia ji priminė Bažnyčios mokymą apie žmogaus asmens vertę, kuris remiasi Apreiškimu. „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą“ (Pr 1, 26) – ši eilutė atskleidžia pamatines krikščioniškosios antropologijos tiesas: žmogus yra Dievo norėtas dėl jo paties, sukurtas kaip Jo paveikslas ir panašumas, kaip kūno ir sielos vienovė – todėl meilė negali būti atsieta nuo prokreacijos. „Mūsų teisė į gyvybę yra prigimtinė, negalima žmogaus naudoti kaip daikto“, – kalbėjo lektorė.
Prof. Obelenienė taip pat aptarė nevaisingumo priežastis. Tai gali būti individualūs veiksniai, gyvenimo būdas, susirgimai, taip pat aplinkos poveikis. Deja, gydytojai dažnai nėra suinteresuoti nustatyti tikslią diagnozę, o pagalbinis apvaisinimas tampa komercijos rūšimi. Anot anglų gydytojo profesoriaus R Winstono, „tai panašu į tai, jei jūs kreiptumėtės pas gydytoją skųsdamiesi skausmais krūtinės srityje ir jus nukreiptų širdies operacijai be tinkamų išankstinių tyrimų“. B. Obelenienė taip pat aptarė šiuo metu Seime svarstomas pataisas, kad pagalbinis apvaisinimas būtų apibrėžiamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. LR Konstitucijoje pasakyta, kad gyvybę saugo įstatymas, o jei įstatymo nebelieka, atveriamas kelias įvairioms manipuliacijoms. Konferencijos dalyviai kėlė aktualius klausimus, o pertraukos metu turėjo galimybę diskutuoti su lektore ir tarpusavyje.
Po pietų pertraukos pranešimą tema „NaProTechnologija – kas tai?“ skaitė Kreitono modelio vaisingumo pažinimo sistemos mokytoja Ingrida Vuosaitytė. Ji išsamiai apibūdino šią naują mokslo sritį ir taikomus metodus. NaProTechnologija – tai sisteminis požiūris į lėtinę nevaisingumo problemą, kuomet stengiamasi diagnozuoti ir gydyti jį sukėlusias priežastis ir veiksnius. Siekiant pagerinti moters ir vyro bendrą sveikatą, dažniausiai atsikuria ir natūralus poros vaisingumas, ir didėja galimybė susilaukti sveiko bei išnešioto naujagimio. NaProTechnologija paremta krikščioniškomis vertybėmis ir gali būti siūloma kaip alternatyva pagalbiniam dirbtiniam apvaisinimui, kadangi išlaikoma visiška pagarba žmogaus gyvybei nuo ankstyviausių jos vystymosi etapų. Lektorė taip pat pristatė Kreitono modelio vaisingumo pažinimo sistemą, padedančią nustatyti nepastojimo priežastis ir atrasti būdus, kaip atkurti natūralų organizmo funkcionavimą.
Kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius konferencijos dalyviams linkėjo būti gyvais žmonėmis, gyvybės nešėjais. Jis kvietė atkreipti dėmesį į savo mintis, kalbą, veiksmus, pagalvoti, ar jie nedaro griaunamojo poveikio aplinkai.
Konferencijos pabaigoje savo liudijimu pasidalijo Miglė Klimienė. Ji papasakojo, ką teko išgyventi negalint susilaukti kūdikio, kaip sužeidė kai kurių gydytojų nejautrumas ir nepagarba. Dėl NaProTechnologijos ji su vyru šiandien džiaugiasi sveiku sūneliu, kuris įbėgdamas į salę vilties ir optimizmo suteikė visiems susirinkusiems. Konferencija baigėsi bendra malda ir kunigo K. Rugevičiaus palaiminimu.
Konferenciją parėmė Lietuvių katalikų religinė šalpa.