Fotografijos Silvijos Knezekytės
Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos videoįrašas:
Gegužės 17 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje surengtoje Spaudos konferencijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius drauge su Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupu dr. Mindaugu Sabučiu ir Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kunigu Vitalijumi Mockumi gausiai dalyvavusiems įvairių žiniasklaidos priemonių atstovams pristatė bendrą komunikatą „Krikščioniškų vertybių išsaugojimas reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą“.
Šiuo komunikatu, tęsdami ekumeninį bendradarbiavimą ir įgyvendindami 2011 m. sausio 10 d. Kaune vykusios konferencijos „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ nuostatas, trijų tradicinių krikščioniškų konfesijų atstovai išsakė bendrą poziciją, kurios jie laikosi dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje. Pirmasis šiuo klausimu Katalikų Bažnyčios nuostatą jau buvo išsakęs arkivyskupas S. Tamkevičius 2011 05 05 kreipimesi į LR Seimo narius, svarstančius Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (D. Mikutienė, V. Gapšys) bei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (A. Čaplikas) projektus, visuomenėje sukėlusius nevienareikšmiškas diskusijas.
„Įvertindami nevaisingumo problemą, norime pareikšti savo solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais. Tačiau pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų,“ – sakoma Spaudos konferencijoje pristatytame komunikate. Jame pabrėžta „prigimtinė žmogaus teisė į gyvybę“, nurodyti krikščioniškajai etikai nepriimtini manipuliavimai žmogaus gyvybe: jos pradėjimas mėgintuvėlyje (in vitro), trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, siekimas su embrionu elgtis kaip su paprasta biologine medžiaga. Komunikate taip pat pasisakyta prieš embrionų redukcijos įteisinimą bei prieštaringų praktikų finansavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
„Tikinčiuosius mūsų Bažnyčių narius Seime, ypač tas politines jėgas, kurios savo programose deklaruoja krikščioniškąsias vertybes, raginame išlikti ištikimiems savo rinkėjams bei sau patiems priimant sprendimus dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje“,– sakoma komunikate.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs arkivyskupas S. Tamkevičius tvirtino, jog „didysis mūsų rūpestis“ – tie politikai, kurie tik deklaruoja savo krikščioniškąsias vertybes, todėl ir esame krikščioniškojo požiūrio į žmogaus gyvybę neatitinkančio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo akivaizdoje.
Arkivyskupas pabrėžė, jog Bažnyčių atstovai nenurodo, kaip elgtis, o tik primena tiems politikams, kurie laikosi krikščioniškos pozicijos, kad bendrininkaudami priimant šį įstatymą nusikalsta krikščioniškuoju požiūriu. Be to, žurnalistų paklaustas, ar šis komunikatas nebus vėl palaikytas Bažnyčios kišimusi, arkivyskupas priminė, jog ir tikintieji taip pat yra LR piliečiai ir turi teisę reikšti savo nuomonę visais ir ypač moralės klausimais. Kita vertus, Bažnyčia, kuri nereaguotų į aktualijas, ateityje būtų apkaltinta tylėjimu. Taip atsitiko ten, kur Bažnyčia tylėjo nacių laikais. Iš tiesų, pasak arkivyskupo, ateityje, prasidėjus problemoms, pvz., dėl embrionų šaldymo ir kt., būtų paklausta, o kur tada buvo Bažnyčia.
Pasak vyskupo M. Sabučio, saugoti gyvybę, ją puoselėti visais žmogaus gyvenimo tarpsniais yra visos Bažnyčios reikalas ir pašaukimas, atsakomybė Dievo akyse. Be to, Bažnyčia yra pašaukta skelbti tiesą. Buvo atkreiptas dėmesys, jog požiūris į embrionus kaip į biologinę medžiagą visuomenėje neabejotinai taps tendencija žvelgti į žmogų kaip į biologinį produktą, laikyti jo asmenį menkesniu už mokslinius, visuomeninius poreikius. Kun. V. Mockus sakė, jog skelbiamas komunikatas nėra kompromisų, derėjimosi rezultatas – jis vienu balsu, tais pačiais žodžiais išreiškia visiškai vienodą Bažnyčių poziciją. O tai, pasak kun. V. Mockaus, reiškia, kad visa tradicinė krikščionija pabrėžia šias nuostatas ir jau bando balsu šaukti, kad būtų išgirstos – Lietuvos visuomenės ir atsakingų asmenų.
Konferencijoje dalyvavęs VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius kun. prof. A. Narbekovas pabrėžė, jog Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymas iškėlė ir politikų sąžinės klausimą. Iš projekto, garantavusio gerokai didesnę embriono apsaugą ir reiškusio vertybiškai mažesnį blogį, jį svarstant Seime, pasak kun. A. Narbekovo, neliko nieko.
Be to, pasak kun. A. Narbekovo, Seimo narė A. Zuokienė beveik tuo pačiu metu, kai teikė pataisas Dirbtinio apvaisinimo projektui, registravo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisas, kad tokiu būdu būtų galima legalizuoti biobankus. „Atrodytų, pakankamai niekuo dėtas ėjimas. Tačiau kalbant apie biobankus, reikia aiškiai numatyti, kad embrionai, kurių „galiojimo laikas“ bus pasibaigęs, kaip biologinė medžiaga pateks būtent į juos. Atrodytų, rūpinamasi nevaisingomis šeimomis, bet iš tikrųjų siekiama ir sukurti „žaliavą“ biotechnologijoms ir įvairiems eksperimentams. Netgi numatoma, kad nebūtinai bus reikalingas asmenų sutikimas, kad biologinė medžiaga būtų panaudota“, – sakė kun. A. Narbekovas.
Į žurnalisto klausimą apie viešojoje erdvėje pasigirstančius raginimus atšaukti alkoholio reklamos draudimo įstatymą ir galimybę iš naujo jį svarstyti, arkivyskupas sakė, jog į jį jau kreipiasi daug dėl to nuogąstaujančių žmonių. Pasak ganytojo, sumažinus minėtą reklamą padėtis labai pagerėjo (pavyzdys – sumažėjo eismo įvykių). Nuo 2012 m. alkoholio reklama pagal priimtą įstatymą turėtų būti visiškai uždrausta.
„Žinoma, šio verslo atstovai suinteresuoti, kad jų verslas klestėtų, kad reklama būtų, ieško pateisinimų, kad čia ekonomikai nenaudinga arba atvirkščiai, jei bus panaikinta reklama, bus naudinga ekonomikai, bus naudinga žiniasklaidai, nes be tos reklamos ji prapuls.
Bažnyčia tikrai nori, kad tai pačiai žiniasklaidai mokesčiai būtų lengvesni, kad ji galėtų gyvuoti, bet negalim pritarti, kad būtų siekiama kažkokio gėrio tokia sąskaita. Reklama labiausiai veikia vaikus, paauglius, tuos labiausiai pažeidžiamus žmones, todėl labai vienareikšmiškai sakom, kad jeigu pasiektų ir draudimas būtų panaikintas, Lietuvai tai būtų nepaprastai žalinga“, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius.
Spaudos konferenciją internetu tiesiogiai transliavo Katalikų interneto tarnybos TV, įrašą kviečiame pasižiūrėti pradžioje arba archyve.
