Devintinių procesija Kauno gatvėmis (2016 05 29)
Paskelbta: 2016-05-30 12:16:11

Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės (kurija), Aldonos Narušienės (Kristaus Prisikėlimo parapija)

Gegužės 29-osios sekmadienį, švenčiant Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, į Kauno gatves išėjo tradicinė Devintinių procesija su Švč. Sakramentu. Šios procesijos mieste vyksta antrą dešimtmetį. Pirmoji buvo surengta 2001 metais Kauno senamiestyje praėjus metams po Lietuvos II Eucharistinio kongreso, kuriame buvo atgaivinta procesijos su Švč. Sakramentu tradicija.

Šiemet Devintinių procesija, kurią organizavo arkivyskupijos kurija, sujungė dvi bazilikas: ji prasidėjo po iškilmingos Eucharistijos Kristaus Prisikėlimo bazilikoje Žaliakalnyje ir vėliau tęsėsi per miesto centrą ir senamiestį pagrindinėmis gatvėmis – Laisvės alėja ir Vilniaus gatve, o baigėsi vyskupo sosto bažnyčioje – arkikatedroje bazilikoje.

Keturiose vietose – prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) ir Šv. Gertrūdos bažnyčių, prie Istorinės prezidentūros bei arkivyskupijos Jaunimo centro Vilniaus gatvėje – procesijos dalyviai sustojo pagarbinti Švč. Sakramento ir buvo juo palaiminti. Čia miestui iš labai arti, ne bažnyčiose, o išėjus į jo paties erdves, paskelbtos keturios Evangelijos, trumpomis kunigų homilijomis pakviečiant įsimąstyti, ką Dievo žodis gyvai sako mūsų šiandienai.

„Švenčiame Dievą, esantį su mumis“. Iškilmė Kristaus Prisikėlimo bazilikoje

„Švęsdami Dievo Kūno ir Kraujo šventę, švenčiame Dievą, esantį su mumis“, – sveikindamas gausiai susirinkusią bendruomenę sakė vysk. Kęstutis Kėvalas, kuris vadovavo Devintinių Eucharistijos liturgijai Kristaus Prisikėlimo bazilikoje.

Eucharistiją koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ, „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Gintaras Blužas OFS, arkikatedros vyriausiasis ceremonijarijus kun. Artūras Kazlauskas ir kiti kunigai iš beveik visų miesto parapijų bei rektoratų.

„Nesinaudoti Dievo siūlomu maistu – tai labai nuskriausti save“

Sakydamas homiliją, vysk. K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog šios iškilmės – tai ir proga padėkoti Dievui, pasirinkusiam tokį būdą – per Eucharistiją atiduodant save – pasilikti su žmogumi.

„Atiduoti savo kūną – tai atiduoti savo gyvybę“, – sakė ganytojas, mintimis nukeldamas į istorinį laiką, kai Jėzus sėdo su mokiniais valgyti Paskutinės vakarienės. Jėzaus mokiniai tą vakarą įžengė į labai artimą ryšį su Mokytoju. Jėzus pasiliko Eucharistijoje, kad iki pasaulio pabaigos būtų su savo mokiniais, savo išrinktaisiais žmonėmis,

Vysk. K. Kėvalas atkreipė dėmesį į žmonių susodinimą dalytis Duona prie Eucharistinio stalo Bažnyčioje. Jėzus veikia pats, naudodamas savo bendradarbius, kad Duonos ir bendrystės būtų padauginta. 

Kaip vėliau minėjo vysk. Kęstutis, mes, žmonės, esame greiti viską pamiršti – Dievas niekada nepamiršta žmogaus. Jis nuolat sudabartina savo meilę – atiduoda save per Eucharistiją. Ganytojo žodžiais, nepasinaudoti šiuo Dievo siūlomu valgiu – tai labai nuskriausti save. Šiame valgyje jau dabar atrandame Dievo karalystės džiaugsmą ir paguodą, būname viename kūne su Kristumi ir su Bažnyčia.

Į miestą – su Jėzumi Eucharistijoje

Išstačius ir pagarbinus Švč. Sakramentą vėliau iš Kristaus Prisikėlimo bazilikos prasidėjo Devintinių procesija su Švč. Sakramentu. Pasak jai vadovavusio vysk. Kęstučio, ši procesija – tai džiaugsmingas Viešpaties pergalės žygis, Jo artumo paliudijimas visam miestui. Į miesto gatves Švč. Sakramentą monstrancijoje nešė Kauno kunigų seminarijos klierikai, dalyvavo arkivyskupijos ganytojai, seserys vienuolės, parapijų atstovai su savo vėliavomis. Ši gausi minia su giesmėmis, pučiamųjų kvarteto pritarimu ir malda ėjo Kauno gatvėmis, Dievo meilės žinią nešdama miesto gyventojams. Giedojimui vadovavo sesuo benediktinė Celina Galinytė ir Ramūnas Baranauskas, Kristaus Prisikėlimo parapijos choro, kuris taip pat giedojo visą kelią, vadovas. 

„Palaiminti, kurie priima palaiminimus“

Kalno pamokslo palaiminimus iš Evangelijos pagal Matą prie Įgulos bažnyčios paskelbęs kun. Artūras Kazlauskas vėliau savo žodyje pakvietė nešti šios Evangelijos žinią – Jėzaus palaiminimus savo miestui ir taip laiminti jį „Palaiminti, kurie palaiminimus priima“, – sakė kun. A. Kazlauskas, pabrėždamas, jog Eucharistinė duona yra tikrasis palaiminimas, ja Viešpats mums save dovanoja. Palaiminti, kurie ją priima ir gyvena pagal ją. Kunigas kvietė, žengiant per tvarkomą gatvės grindinį, melsti savo pačių gyvenimo perkeitimo.

„Meilės dalijimasis prasideda nuo dėkojimo“

Vedami paties Jėzaus Eucharistijoje, nužygiavę per Laisvės alėją, praeivių pagarbiai sutikti ar bent nulydėti smalsiais žvilgsniais, procesijos dalyviai sustojo prie Šv. Gertrūdos rektorato. Čia Evangeliją pagal Morkų apie Jėzų, susodinusį minias klausyti Jo žodžio, vėliau ją stebuklingai pamaitinusio, paskelbė t. Kęstutis Kazimieras Brilius MIC. Tėvas marijonas atkreipė dėmesį į dažnai šiandien vartojamą žodį „ekonomija“ bei „atvirkščią ekonomiją“ Evangelijoje. Nuo pat vaikystės mokėmės daugybos, mokėmės gauti vis daugiau, bet sunkiau sekėsi išmokti dalybos. Bažnyčia šiandien dalijasi tuo, ką turi, ką palaimina. Visų pirma, kaip sakė t. K. Brilius, turime dėkoti Dievui už tai, ką turime, paskui dalyti meilę – pradėjus nuo dėkojimo Dievui sėkmingesnis bus ir pasidalijimas meile.

„Eucharistija yra ypatinga puota“

Prie Istorinės prezidentūros miestui nuskambėjo Evangelijos pagal Luką ištrauka apie Jėzų, susėdusį su apaštalais valgyti Paskutinės vakarienės. Ją skelbęs Gintaras Vitkus SJ atkreipė dėmesį, jog šiais laikais labai rūpinamės valgio kokybe, valgymo kultūra, suprantame, koks svarbus yra pabuvimas prie stalo kartu: ten reiškiasi žmonių meilė, bendrystė. Eucharistija yra ypatinga puota, kai dalijamasi Duona, kuri ateina iš Dievo rūpesčio žmogumi. Jėzus per Eucharistiją save išdalija ir įvyksta didysis virsmas: žmogus pasisotina, pasotinamas giluminis jo troškimas – Dievo troškimas. Taip Dievas maitina, stato ant kojų, kad išsiųstų daryti Jo darbų.

 

„Mokytis gyventi su Juo“

Jėzus kaip vynmedis ir Jo pakvietimas būti gyvomis Jo šakelėmis skelbtas Evangelijoje pagal Joną prie arkivyskupijos Jaunimo centro miesto senamiestyje, tarp visai netoliese įsikūrusių miesto kavinių ir jų lankytojų sekmadienio vidurdienį. Evangeliją paskelbęs mons. Adolfas Grušas kvietė įsimąstyti į Jėzaus žodžius. Jėzus duoda naują gyvenimo suvokimą: esame Jo šakelės, tai yra tie, su kuriais Jėzus dalijasi savo gyvybės syvais. Tie syvai yra meilė ir atvirumas visiems – Jėzus neskirstė žmonių į šventus ir nešventus, Jis nežadėjo pašalinti sunkumų mūsų gyvenimo kelyje. Jėzuje turime ieškoti stiprybės, tiesiog mokytis gyventi su Juo.

„Tave, Dieve, garbinam“

Devintinių procesija baigėsi arkikatedroje bazilikoje – jos dalyviai, atlaikę vidudienio karštį ir netrumpą kelią, pripildė šventovę. Sugiedojus padėkos himną „Tave, Dieve, garbinam“ ir pagarbinus Švč. Sakramentą, visi buvo juo palaiminti savo gyvenimo kelionei su Viešpačiu.

Vysk. Kęstutis dėkojo broliams kunigams, vienuolėms, ypač pučiamųjų kvartetui, ištvermingai giedojusioms seserims, mažosioms adoruotojoms (Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų dukroms) ar nešusiems vėliavas parapijų bei institucijų atstovams bei visiems procesijos dalyviams.  

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

<

Ganytojo žodis

Žvelgdama į Mergelę Mariją, pati Bažnyčia tampa motiniškesnė, taip pat ir kiekviena pamaldi motina, žvelgdama į Mariją ir ja pasitikėdama, tampa motiniškesnė.

Iš vyskupo Algirdo JUREVIČIAUS homilijos Pažaislyje

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune