Fotografijos Ričardo Šaknio
Gegužės 22 d. sekmadienį iškilminga Eucharistijos liturgija arkikatedroje bazilikoje buvo paminėtas Kauno arkivyskupijos įkūrimo 85-erių metų jubiliejus. Eucharistijos liturgiją koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, taip pat nemažai Kauno arkivyskupijos kunigų.
Šiam jubiliejui buvo skirta prieš pamaldas Kauno miesto muziejuje atidaryta paroda „Kauno arkivyskupijai – 85-eri“.
Arkikatedroje bazilikoje liturgijos pradžioje 15 metų arkivyskupijai vadovaujančio arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus paraginti gausūs jos dalyviai, tarp kurių buvo ir miesto valdžios žmonių, mokyklų, universitetų, kitų organizacijų ir bendruomenių atstovų, dėkojo Dievui už 85-erius arkivyskupijos istorijos metus, už visus – iki paties mažiausiojo – jos žmones, kurie anksčiau vadovavo, tarnavo ar dabar kuo nors prisideda prie jos gyvavimo.
„Po pirmųjų Sekminių Bažnyčia gaivalingai augo ir plito pasaulyje“, – sakė arkivyskupas, savo homilijos pradžioje atkreipdamas dėmesį, kaip Apaštalų darbų knygoje aprašomas pirmųjų, Dievo Dvasios pagautų Evangelijos skelbėjų siuntimas skleisti Viešpaties šviesos. Reikėjo 1000 metų, kad ši šviesa pasiektų ir mūsų kraštą, kuris pasikrikštydamas priėmė ją dar po 400 metų.
Arkiv. S. Tamkevičius trumpai apžvelgė Kauno Bažnyčios istoriją, jos ganytojų bei visos bendruomenes pastangas kurti savo gyvenimą nuo pat 1926-ųjų – metropolijos įkūrimo popiežiui Pijui XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją. Šie ilgi 85-eri metai, pasak ganytojo, kaip ir žmogaus gyvenime, arkivyskupijai buvo ilgas brendimo ir augimo laikotarpis.
Homilijoje prisimintas visokeriopai augęs arkivyskupijos gyvenimas tarpukariu, jam vadovavęs Šventojo Rašto vertėjas, kaip tremtinys Austrijoje miręs pirmasis arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Buvo paminėti okupacinės sovietų valdžios visaip varžytu laikotarpiu vadovavę valdytojai ir vyskupai: žydus gelbėjęs prel. S. Jokūbauskis, ypač sunkiu metu, kai Bažnyčią norėta visai sunaikinti, vadovavęs kan. J. Stankevičius, vėlesni uolūs, kalinių dalią patyrę vysk. J. Matulaitis-Labukas, arkiv. L. Povilonis, Nepriklausomybės aušroje vadovavęs vysk. J. Preikšas, pal. popiežiaus Jono Pauliaus II Lietuvai paskirtas kardinolas V. Sladkevičius. Homilijoje prisimintos skaudžios sovietmečio žaizdos (kai buvo nuteista ir ištremta trečdalis kunigų), nelengvas, tačiau spartus bažnytinio gyvenimo atnaujinimas ir plėtojimas atkūrus Nepriklausomybę (būtent Kaune atsikūrė pagrindinės bažnytinės struktūros Lietuvoje).
Arkivyskupijos dabartį ganytojas pavadino ir viltingo augimo, ir nemažų išbandymų metais, kai ir laisvės sąlygomis tenka tvirtai ginti krikščioniškąsias vertybes:
„Mišių aukoje padėkokime Dievui už 85-erius arkivyskupijos metus, už visas gautas malones, už visus turėtus kunigus ir vyskupus, už vienuolius, tarnavusius Bažnyčiai pačiais sunkiausiais metais ir tarnaujančius dabar, už tėvus ir motinas, anuomet gynusius vaikus nuo ateizmo ir šiandien ugdančius jų širdyse meilė Dievui ir Lietuvai; padėkokime už jaunimą, nenuplaukusį pasroviui, bet saugojusį savo tikėjimą ir šiandien ne mažiau jį branginantį. Drauge atsiprašykime, kur klydome, kur buvome silpni ir, vildamiesi Dievo gailestingumo, atleiskime vieni kitiems, o ypač tiems, kurie mus nuskriaudė ar suteikė skausmo“, – užbaigdamas homiliją sakė ganytojas.
Prieš suteikdamas ganytojiškąjį palaiminimą ir dėkodamas visiems už dalyvavimą arkivyskupas S. Tamkevičius pakvietė ir toliau arkivyskupijos gyvenimą lydėti malda Viešpačiui – juk Jis, kaip pabrėžė ganytojas, yra pati galingiausia jėga.
