Liepos 16 d. Kauno I dekanato Šeimos centras organizavo piligriminę kelionę į Baltriškes, kurioje dalyvavo Kauno miesto parapijų šeimos centrų / grupių vadovai su šeimomis. Kelionės tikslas buvo susitikimai – su savimi, su kitais ir su Jėzumi.
Ankstų šeštadienio rytą susirinkę piligrimai kelionės pradžioje klausėsi ses. Ramutės Budvytytės SSC mąstymo apie gailestingąjį samarietį. Mąstymas paskatino prisiminti žmones, kurie gyvenime atsirado ir padėjo labai netikėtai, o jų pagalba buvo be galo svarbi.
Baltriškėse kelionės dalyvius šiltai pasitikęs brolis Pranciškus supažindino su Tiberiados misija Lietuvoje, jos atsiradimo istorija bei veikla. „Darbų daug“,– sakė brolis. – Tačiau mūsų džiaugsmas yra gyventi su Dievu, kasdien ieškoti ir atrasti Dievo malonę. Malda – ta vieta, kur Dievas padeda platinti širdį, svarbu nesureikšminti mažų dalykų. Kai suprantame, kad niekas neturime tiesos, esame skirtingi, esame kelionėje, tai tampa ne kliūtis, bet lobis.“ Po to brolis atskleidė, kas yra gailestingumas sau, kokie pagrindiniai šio klausimo aspektai.
Brolis Gonzaque sakė, jog svarbiausia yra tai, kad Dievas mus myli, ir peržvelgė visus Rožinio slėpinius atskleisdamas, ką kiekvienas iš jų mums kalba. Pertraukėlių metu kelionės dalyviai rinkosi koplytėlėje, kur tyloje, Švenčiausiojo akivaizdoje, apmąstydavo išgirstas mintis. Po sočių pietų visi susirinko kieme paklausyti Daivos ir Vido šeimos liudijimo apie pagalbą vienas kitam, išgyvenamus jausmus ir patirtis. „Pradžioje atrodę sunkumai, kai jais dalijamės, reflektuojame, mus augina, leidžia vienam kitą geriau pažinti, priimti ir mylėti vaikus bei kitus mus supančius žmones“, – kalbėjo Daiva ir Vidas. Tiberiados sesuo Ieva Marija pasakojo apie savo pašaukimą, tarnystę ir neblėstančią viltį.
Pavakaryje apdovanoti gausiomis malonėmis piligrimai patraukė Kauno link. Kartu šventę šv. Mišias Utenos bažnyčioje, ir keliaudami namo visi kartu giedojo, dalijosi patirtais įspūdžiais ir gautomis dovanomis iš Dievo gailestingumo.
Piligriminę kelionę parėmė Kauno I dekanatas.