Fotografijos Lietuvos Carito
Dievo gailestingumo bei Jubiliejinių metų žinia popiežiaus Pranciškaus paraginimu bei jo paties pavyzdžiu buvo nešama Kauno arkivyskupijos teritorijoje veikiančių įkalinimo įstaigų nuteistiesiems. Lapkričio 7 dieną, po šį savaitgalį Romoje minėto Kalinių jubiliejaus, arkivyskupijos ganytojai – arkivyskupas Lionginas Virbalas, augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, grupė kunigų, talkinančių kalinių sielovadoje, Kauno kunigų seminarijos auklėtinių, Lietuvos „Caritas“ darbuotojų bei kitų savanorių praleido dieną su nuteistaisiais, įkalinimo įstaigos personalu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (tądien buvo aplankyti ir Nepilnamečių pataisos namai).Be kitų susitikimų, diskusijų, bendros veiklos >>, nuteistieji bei darbuotojai buvo kviečiami drauge švęsti šv. Mišias.
Susitikimai su nuteistaisiais ir darbuotojais, malda už juos
Iš pat ryto vyko susitikimas su Pravieniškių Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojais. Šį susitikimą padėjo rengti Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Mindaugas Advilonis, kuris nuolat padrąsina ir palydi Carito savanorius, vykdančius veiklas. Susitikime buvo diskutuojama apie gailestingumo sampratą pataisos namuose ir tai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti patiems darbuotojams. Diskusijoje dalyvavo vyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris akcentavo, kad ypač svarbu ir mūsų pačių nuostatos, ir požiūris į esamą situaciją. Darbuotojai savo ruožtu sakė, jog svarbu dėmesio skirti ne tik nuteistiesiems, bet ir dirbantiems, susiduriantiems kasdienybėje su įvairiais iššūkiais.
Vėliau buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose melstasi už nuteistuosius, jų artimuosius, pataisos įstaigos darbuotojus. Po bendros maldos vyskupas Kęstutis ir seminaristai Liutauras ir Sigitas aplankė nuteistuosius, kurie dėl ligos negalėjo ateiti. Dalyvavo savanorių iš Kauno bendruomenių, kurie bendravo su nuteistaisiais, bei vyko ansamblio „Rūta“ pasirodymas.
Antrame sektoriuje šv. Mišias aukojo kun. Audrius Mikitiukas, patarnavo seminaristai.
Padėkos susitikimas
Tuo metu centriniame Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pastate į Padėkos susitikimą rinkosi pataisos namų darbuotojai. Susitikime arkivyskupas Lionginas Virbalas, kapelionai kun. Linas Šipavičius, kun. Kazimieras Gražulis, Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas ir savanorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė dėkojo darbuotojams už jų darbą ir dalijosi savomis įžvalgomis. Savo nuomone dalijosi ir pataisos namų vadovai: direktorius Virginijus Ceslevičius ir pirmojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Artūras Janušauskas. Šiame susitikime ypač dėkota tiems darbuotojams, kurie pirmiausia susitinka su Carito darbuotojais ir savanoriais planuojant veiklas, o vėliau juos palydint veikimo procese – jame labai svarbu susikalbėti ir gebėti vieni kitus išgirsti. Pataisos namai savo ruožtu arkivyskupui Lionginui įteikė nuteistųjų darytą dovanėlę ir dėkojo pataisos įstaigoje veikiantiems kapelionams bei Lietuvos Carito projektui „Nuteistųjų globa ir reintegracija“ už iniciatyvas ir veiklas, tuo pažymint, kad dėkojama visiems savanoriams, kurie prisideda prie šių gailestingumo darbų. Tai buvo pirmas bendras visų susitikimas. Darbuotojai džiaugėsi pabendravimo galimybe, dėmesiu jų poreikiams.
Po pietų į Pravieniškes suvažiavo gausus būrys savanorių iš įvairių bendruomenių, kai kurie ilgamečiai Caritas savanoriai, kiti atvyko pirmą kartą. Čia jie pasiskirstė į pirmąjį ir antrąjį sektorius, kur vyko įvairios veiklos: buvo žaidžiamas „Protmūšis“, nuteistieji nustebino tuo, kad itin lengvai įveikė paruoštus klausimus; vyko pasidalijimų grupelė, kurioje galėjo užduoti rūpimus tikėjimo klausimus; suorganizuota įvairių stalo žaidimų, ir komandos įnirtingai rungtyniavo; vyko stalo teniso žaidimas, kuriame nugalėjo draugystė; buvo ir liudijimų grupelė, kurioje atvykę savanoriai dalijosi apie gailestingumą jų gyvenime; kitose grupelėse kalbėta apie gyvenimo krizes ir priklausomybės problemą; sportininkas Vidas Blekaitis nuteistiesiems dalijosi apie sveiką gyvenseną ir sportą; taip pat buvo erdvė, kurioje tiesiog buvo kalbamasi rūpimais nuteistiesiems klausimais.
Tiek pirmame, tiek antrame sektoriuje kunigai lankė nusteistuosius, ir jie turėjo išpažinties ar dvasinio pokalbio galimybę. Arkivyskupas Lionginas lankė baudos izoliatoriuje kalinčius nuteistuosius, o vyskupas Kęstutis aplankė iki gyvos galvos nuteistus asmenis.
Šv. Mišios iš Pataisos namų – ir visai Lietuvai
Ši diena užbaigta šv. Mišiomis, kurias pirmame sektoriuje aukojo arkivyskupas Lionginas Virbalas, koncelebravo kun. Linas Šipavičius, kun. Žilvinas Zinkevičius, kun. Nerijus Pipiras, o patarnavo Kauno kunigų seminarijos seminaristai ir kandidatas į nuolatinius diakonus Darius Chmieliauskas.
Mišias transliavo „Marijos radijas“, tad kartu su nuteistaisiais ir už juos meldėsi ir šio radijo klausytojai visoje Lietuvoje.
„Esu čia su jumis, meldžiuosi už jus, kurie atėjote, ir turiu širdyje tuos, kurie dar neišdrįsote“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas, sveikindamas ir pabrėždamas, kokia svarbi yra ši visus, kurie tiki į Kristų, vienijanti malda. Arkivyskupas priminė susirinkusiems ir popiežiaus žodžius, kad galbūt mes turėtume taip pat sėdėti, tik esame nesugauti, kad skirianti riba yra labai trapi.
Vėliau savo homilijoje ganytojas atkreipė dėmesį į Dievo žodį (plg. Lk 17, 1–6), griežtą ir perspėjantį dėl papiktinimų, tačiau sykiu kalbantį ir apie atleidimą bei gailestingumą. Tai malonė – Dievui nėra nesvarbu, kaip mes gyvename.
„Dievas skatina ir duoda šviesos pripažinti savo kaltę ir nuodėmę. To reikia visiems, neišskiriant ir nuteistųjų“, – sakė arkivyskupas, kalbėdamas apie pripažinimą atsakomybės už savo darbus ir už savo mintis, už tą nepadarytą gėrį, kurį galėjome padaryti, bet nepadarėme.
Tačiau, homilijos žodžiais tariant, ne visada priimame Dievo paskatinimą. Esame linkę laikyti save teisiaisiais, užsimerkti prieš tiesą. Dievas nori, kad gyventume tiesoje, nori atitraukti nuo blogio, laukia kiekvieno su savuoju gailestingumu.
„Jėzus, į kurį tikime, mirė už mus tokius, kokie esame“, – sakė ganytojas ir padrąsino, jog Dievas neatstumia nei vieno, kuris gailisi, kurio širdis atvira gydančiai tiesai. Tai byloja viltį ir pasitikėjimą, jog Dievas niekada neapleidžia.
Homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį į pirmuosius apaštalus, kurie irgi buvo kalinami. Kas padėjo jiems? Jie meldėsi būdami suimti, ir už juos buvo meldžiamasi.
Ganytojas paragino melstis – už save ir už kitus, ir ypač už įkalintuosius, kad visa gydantis Viešpats duotų drąsos atnešti Jam savo žaizdas, sunkumus, norą kerštauti.
„Tegu malda padeda atverti naują ateitį – kai negalime pakeisti praeities, visada galime būti su Dievu. Šito linkiu ir meldžiu. Tepadeda mums Viešpats“, – sakė arkivyskupas, užbaigdamas homiliją.
Visuotinėje maldoje tądien melstasi už Bažnyčią, už valstybės vadovus ir įstatymų leidėjus, už persekiojamus ir kalinčius dėl tikėjimo. Viešpaties gailestingumo melsta nukentėjusiems ir patyrusiems smurtą, neteisybę, kad jie gebėtų atleisti skriaudėjams. Taip pat melstasi už įkalinimo įstaigų darbuotojus, kad jie padėtų pažinti nuteistiesiems kitokio gyvenimo galimybę, neštų jiems viltį. Maldoje užtarti nuteistieji – kad jie atsivertų gydančiam Gailestingumui, siektų naujo, laisvo ir prasmingo gyvenimo, taip pat melstasi už nuteistųjų artimuosius bei krikščionių bendruomenių pagalbą jiems.
Susitikimai Nepilnamečių pataisos namuose
Tą dieną su jubiliejaus žinia buvo aplankyti ir Nepilnamečių pataisos namai. Čia kun. Petras Pichas kartu su savanoriais ir nuteistaisiais žaidė sportinius žaidimus, o kiti savanoriai susitiko su nuteistaisiais, vėliau kartu šventė šv. Mišias, kuriose taip pat patarnavo seminaristas.
Gailestingumas ir bendrystė – tiltams į gyvenimą
Šią dieną įvyko daug gražių susitikimų, kurie pradžioje atrodė nedrąsūs ir kupini klausimų, kaip čia viskas bus, tačiau visų nuotaika buvo gera. Lankiusieji įkalintuosius susitiko su suklydusiais žmonėmis, kurie stengdamiesi turi vilties gyventi visavertį gyvenimą. Šią dieną sklido gailestingumas ir bendrystė, kurie tiesia mums tiltus tolesniame darbe ir bendravime.
Ypač dėkojame visiems atvykusiems Carito savanoriams, kurie praktiškai išgyveno gailestingumo darbą – nuteistąjį aplankyti ir nepabijojo susitikti bei dalytis savo turimais talentais įvairiose veiklose. Taip pat dėkojame Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams, kurie ne tik rūpinosi liturgija, bet ir dalyvavo įvairiose veiklose ir susitikimuose, bei kunigams, kurie drąsiai leidosi į pokalbius ir susitikimus. Dėkojame arkivyskupui Lionginui Virbalui ir vyskupui Kęstučiui Kėvalui, kurie šią dieną paskyrė savo tarnystės laiką susitikimui su darbuotojais ir nuteistaisiais, taip nešdami viltį ir Gerąją Naujieną.
Milita Žičkutė-Lindžienė
Lietuvos Caritas
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba