Lapkričio 9 dieną Kauno arkivyskupijos kunigai dalyvavo nuolatinio ugdymo konferencijoje. Joje, be kitų sielovados aktualijų, svarstyta, kaip šiandienos mokslo pažangos kontekste skelbti Gerąją naujieną, ypač bendraujant su jaunimu. Taip pat aptarti teisiniai parapijų veiklos klausimai.
Brolius kunigus konferencijoje sveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas pirmuoju klausimu kvietė kalbėti Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelioną tėvą jėzuitą Vytautą Sadauską, antruoju – teisininką Vygandą Malinauską. Abu pranešimai buvo įdėmiai išklausyti, o pranešėjai sulaukė kunigų klausimų ir pasidalijimų.
Didžiąją savo laiko dalį praleidžiantis su jaunimu (ir nepamokinėje veikloje – per rekolekcijas, ugdymo savaitgalius) t. Sadauskas SJ savo užduotį jaunimo sielovadai nusakė kaip Gerosios naujienos skelbimą jaunimui suprantama kalba komunikuojant, atsižvelgiant į jaunų žmonių patirtį. Kita vertus, klausimas įdomus ne tik jaunimui – kaip Geroji naujiena skamba šiuolaikinio mokslo pažangos kontekste.
Kalbėdamas, kokia yra ši Geroji naujiena, t. Sadauskas SJ priminė, jog lakoniški apaštalo Pauliaus žodžiai: „Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; Jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai“ (1 Kor 15, 3–5), kai kurių teologų mintimis, dar neatskleidžia viso Evangelijos turinio. Kita apaštalo mintis: „Bet dabar Kristus yra tikrai prikeltas iš numirusių, kaip užmigusiųjų pirmagimis“ (1 Kor 15, 20) kalba apie Kristų kaip pirmąjį ir kaip naują pradžią. Su Kristumi jau prasidėjo tai, kas Dievo buvo pažadėta laikų pabaigoje. Evangelija raugo, garstyčios grūdelio simboliais taip pat kalba apie pradžią, Kristaus pradėtą naują kūrimo darbą – Dievo karalystės kūrimą jau čia, žemėje.
Pasak tėvo jėzuito, to ir meldžiame: Teateinie Tavo karalystė <...> kaip danguje, taip ir žemėje“; tuo ir tikime, jog žemė gali būti kaip dangus. „Geroji naujiena yra ta, kad dangus atėjo į žemę“, – sakė t. Sadauskas SJ, pabrėždamas ir kitus apaštalo Pauliaus žodžius: „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3, 28). „Kas yra Kristaus, tas yra naujas kūrinys“, – kalbėjo prelegentas, kaip naują kelią pristatydamas ir šv. Pauliaus nurodomą didįjį „trejetą“ – tikėjimą, viltį ir meilę, ir didžiausią jame – meilę (plg. Himną meilei, 1 Kor 13).
„Taigi žvelgiant tikėjimo akimis, po Kristaus prisikėlimo pasaulis tapo kitoks, tapo naujų galimybių vieta. Tai, kas buvo neįmanoma, dabar tampa įmanoma“, – sakė t. Sadauskas SJ, vėliau keldamas klausimą, kaip šią Gerąją naujieną „įterpti“ į 14 mlrd. metų, 200–500 mlrd. galaktikų turinčios Visatos istoriją. Svečias rėmėsi garsiu mokslo ir religijos sąveikos žinovu, Džordžtauno universiteto (JAV) mokslininku Johnu F. Haugthu, kuris kviečia įsivaizduoti kosminį pasakojimą – 30 tomų Visatos istoriją, kuri prasideda nuo „didžiojo sprogimo“ ir tik paskutinio tomo paskutiniame puslapyje kalba apie žmogaus, naujo Visatos kūrinio, atsiradimą. Nors toks pasakojimas būtų fantastiškiausia istorija, kokią kada nors esame skaitę, ji atskleistų Visatos kryptingą judėjimą link kažko didingesnio, sudėtingesnio, judėjimą link vertybių. Ši istorija dar nebaigta, ji atvira naujoms galimybėms, dėl to joje nuostabiai įsikomponuoja Geroji naujiena apie Dievo karalystę, apie meilę kaip didžiausią vertybę.
„Mes dar nežinome, ką tai reiškia iki galo, bet Kristus yra mūsų viltis“, – kalbėjo t. Sadauskas SJ. Be to, prelegentas atkreipė dėmesį į Kristaus paraginimą eiti ir skelbti Evangeliją visai kūrinijai – ir popiežius Pranciškus šiandien kalba apie kosmosą, kuris visas dalyvauja dieviškoje garbėje (plg. encikliką „Laudato Si'“).
Pirmąją konferencijos dalį t. Sadauskas SJ užbaigė pristatydamas kunigams eilę knygų, ypač tinkančių jauniems žmonėms, apie tikėjimo ir mokslo santykį. Tai Lietuvos jėzuitų inicijuota knygų serija „Siekiantiems begalybės“, kuria norima prisidėti prie mokslo ir tikėjimo dialogo puoselėjimo. Šioje serijoje – ir knygos vaikams bei jaunimui: „Didieji klausimai vaikams“ (2014), „Didieji klausimai jaunimui“ (2016); paminėtos ir leidyklos „Vox Altera“ knygos šia tema, tarp jų – Johno F. Haughto „Mokslas ir tikėjimas“ (2014), pratęsiantis jėzuitų leidybinį projektą „Siekiantiems begalybės“.
Antroje konferencijos dalyje teisininkas V. Malinauskas supažindino kunigus su įstatymų bei teisės aktų, susijusių su krikščionims itin svarbiais gyvybės bei moralės klausimais (pvz., abortų, eutanazijos, dirbtinio apvaisinimo, supaprastinto santuokos nutraukimo, naujos šeimos ar lyties sampratos ir kt.), priėmimo iššūkiais praėjusios kadencijos Seime ir naujojo Seimo perspektyvas. Iššūkį, pasak pranešėjo, ir toliau kels Lietuvoje vyraujanti liberali žmogaus teisių ir individo autonomijos samprata (esą žmogus pats gali spręsti, kas yra gera, o kas bloga). Iš naujų laukiančių iššūkių minėta būtinybė stiprinti sąžinės laisvės sampratą ir apginti gydytojų, kito medicinos personalo, medicinos studentų sąžinės laisvę, kad jie nebūtų verčiami atlikti medicininių procedūrų prieš savo sąžinę.
Bendru kovos lauku V. Malinauskas pavadino parašų rinkimo akciją Lietuvai palaikant Europos piliečių iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“. Nors Europos Sąjunga šeimos klausimus yra palikusi spręsti valstybių kompetencijai, ES reguliuoja daugybę kitų sričių (pvz., migraciją), kuriose šis klausimas neišvengiamas. Minėtąja iniciatyva siekiama, kad ES teisės aktuose žodis „šeima“ būtų vartojamas tik kalbant apie susituokusius arba kitais giminystės ryšiais susietus asmenis. Pranešėjas pakvietė parapijų klebonus raginti žmones šią akciją palaikyti parašais (visoje Europoje reikia surinkti 1 mln., o Lietuvoje – daugiau kaip 8 tūkst. parašų ). Kauno arkivyskupas vėliau paprašė kunigų pagalbos sudarant žmonėms galimybę dalyvauti šioje akcijoje, nes jos sėkmė priklausys ir nuo dvasininkų atsakomybės.
Arkivyskupas L. Virbalas vėliau atkreipė dėmesį į naująją Tikėjimo mokymo kongregacijos instrukciją „Ad resurgendum cum Christo“ (išspausdinta š. m. spalio mėn. „Bažnyčios žiniose“ ), kuria patvirtinama, jog Bažnyčia nedraudžia kremavimo, nors, pagal Kanonų teisės kodeksą, rekomenduojama išlaikyti paprotį laidoti mirusiųjų kūnus. Sykiu Bažnyčia neleidžia pelenų barstyti gamtoje, laikyti jų namuose ar kitaip juos panaudoti. Pelenai turi būti palaidojami kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje. Bažnyčia atsiriboja nuo nekrikščioniškos mirties sampratos, mirtį siejant su reinkarnacija, susiliejimu su gamta ar pan.
Ganytojas visus pakvietė į Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus uždarymo iškilmes lapkričio 13-ąją Šiluvoje ir Kauno arkikatedroje, padėkojant Dievui už gautąsias malones. Ta pačia proga arkivyskupas padėkojo kunigams, visus metus talkinusiems per budėjimus arkikatedroje. Šiuo budėjimu daugiau kaip pusantro tūkstančio valandų kunigai laukė žmonių ir jiems patarnavo klausydami išpažinčių ar dvasiniais pokalbiais. Toks budėjimas po jubiliejinių metų uždarymo arkikatedroje bus rengiamas penktadieniais, nuo 16 iki 20 val.
Vėliau arkivyskupas aptarė su kunigais, kokia veikla parapijose laikytina ūkine-komercine, o teisininkas V. Malinauskas pakomentavo pelno mokesčio atsakomybę už ją. Klebonai darsyk paraginti atlikti parapijų turto inventorizaciją, tvarkyti archyvus – šiuo metu Lietuvos valstybės istorijos archyvui vykdant parapijų knygų skaitmeninimo projektą raginta atsiliepti į užklausas, ar tokių knygų (iki 1920 m.) yra saugoma parapijose. Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato kvietimu klebonai prašomi prenumeruoti kartu su Lietuvos policija kartu leidžiamą naujienlaiškį.
Vyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė kunigų dėmesį į birželį vykusį arkivyskupijos sielovados simpoziumą apie Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo nutarimų įgyvendinimą. Juose keliamas ir parapijų Pastoracijos tarybų stiprinimo uždavinys. Jo aptarti kunigai kviečiami į dekanatų susitikimus, kurie netrukus bus surengti Raseiniuose, Kaune ir Ukmergėje.
Konferencija baigta malda ir pabendravimu prie pietų stalo. Lapkričio 15 d. kurijoje rinksis Kunigų tarybos nariai, o arkivyskupijos dvasininkai nuolatinio ugdymo konferencijoje susitiks gruodžio 14 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
