Kokio kunigo reikia šių dienų Bažnyčiai? Kauno arkivyskupijos kunigų nuolatinio ugdymo konferencijoje – apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Pedro Lớpez QUINTANOS pasidalijimas (2016 12 14) 
Gruodžio 14 d. į paskutinę šių metų nuolatinio ugdymo konferenciją rinkosi Kauno arkivyskupijos kunigai. Čia juos sveikino konferencijai vadovavęs arkivyskupas Lionginas Virbalas ir jo kvietimu apsilankęs ypatingas svečias – apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro López Quintana. Šiame broliškame susitikime nuncijus perskaitė pranešimą apie kunigystę ir jos misiją. Vėliau arkivysk. L.Virbalas pristatė kunigams savo laišką „ŠTAI AŠ, SIŲSK MANE“ (Iz 6, 8), skirtą arkivyskupijos tikintiesiems po 2016-ųjų Kauno arkivyskupijos sielovados simpoziumo ir užbaigiant Gailestingumo jubiliejų. Šiuo prieškalėdiniu metu užbaigdami konferenciją konfratrai prie bendro pietų stalo laužė kalėdaičius, linkėjo vieni kitiems džiugių artėjančių Kristaus Gimimo švenčių ir Jo nešamos ramybės.
Džiugiai sveikindamas visus ir dėkodamas Kauno arkivyskupui už pakvietimą, apaštališkasis nuncijus išsakė džiaugsmą dėl garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystės pripažinimo š. m. gruodžio 2 d. – tai atveria kelią jo paskelbimui palaimintuoju. „Jis yra toks ganytojas, kokių Bažnyčiai reikia ir visuomet reikėjo, kad vestų savo tautą iki galutinio susitikimo su tikruoju ir vieninteliu Ganytoju“, – sakė nuncijus, pabrėždamas arkivysk. T. Matulionio visiško atsidavimo pavyzdį Bažnyčiai iki paskutinės savo gyvenimo aukos.
Vėliau apaštališkasis nuncijus kunigų dėmesiui skyrė savo pasidalijimą apie tai, kokio kunigo reikia šių dienų Bažnyčiai, remdamasis popiežiaus Pranciškaus mintimis apie kunigystės misiją ir tris jos esminius aspektus: kunigas yra iš žmonių tarpo, jis skirtas atstovauti žmonėms ir yra „esantysis kartu su žmonėmis“.
„Kunigai turi savo istorijas, jie ne „grybai“, kurie Šventimų dieną visai netikėtai išdygsta katedroje“, – sakė svečias, pabrėždamas, jog pirmųjų žmogiškųjų vertybių kunigas išmoksta šeimoje. Būtent čia vyksta žmogiškasis ugdymas, čia bręsta troškimas priimti pašaukimą ir tuo keliu eiti su visišku įsipareigojimu. Šeima yra svarbiausias tikėjimo perdavimo bei „pašaukimų pastoracijos centras“. Pasak arkivyskupo Quintanos, kunigai „neateina iš aukštybių“, jie yra pašaukti Dievo iš žmonių tarpo ir paskirti „atstovauti žmonėms“, tarnauti broliams ir sesėms. Be to, kunigas visada lieka savos tautos ir kultūros žmogus, iš kurios jis išaugo.
„Geras kunigas visų pirmiausia yra žmogus su savo savitu žmogiškumu, žinantis ir pažįstantis asmeninę pašaukimo istoriją su visais turtais ir žaizdomis ir išmokstantis su ta istorija taikiai gyventi, pasiekdamas giluminį džiaugsmą, Viešpaties mokinio džiaugsmą“, – kalbėjo nuncijus, atkreipdamas kunigų dėmesį, jog būdamas taikus, džiaugsmingas kunigas tai skleidžia ir savo bendruomenėje, perduoda grožį, kuris kyla iš santykio su Viešpačiu. Kunigai paraginti išmokti ir neprarasti gebėjimo džiaugtis, vengti griežtumo, blogos nuotaikos, nervingumo bendraujant su žmonėmis.
Vėliau nuncijus patarė kunigams Kristaus ir Jo Bažnyčios patikėtoje misijoje vengti klerikalizmo klaidos kunigų ir pasauliečių santykiuose. Viena vertus, tai Krikšto malonės ir krikščionio asmenybės sumenkinimas, ir dėl to leidžiama gimti „pasaulietiniam elitui“ – įsipareigojusiems pasauliečiams, kurie imasi dirbti „kunigų darbus“, o paprastas tikintis žmogus apleidžiamas. Kita vertus, pasak Šventojo Sosto pasiuntinio mūsų šalyje, Bažnyčia nėra tik vyskupų, kunigų, pašvęstųjų bendruomenė. Vyskupų ir kunigų pareiga – būti žmonių pusėje, ieškoti būdų, kaip palaikyti, padrąsinti pasauliečių pastangas prieštaravimų pilname pasaulyje išlaikyti gyvą viltį ir tikėjimą. Pasak nuncijaus, šiandien neįmanoma ir nelogiška būtų manyti, jog tik ganytojai turėtų sprendimus daugybei gyvenimo iššūkių.
„Ganytojo džiaugsmas turi kilti iš pagalbą teikiančio mūsų vaidmens, skatinančio pasauliečių veiklas Bažnyčioje ir visuomenėje, bet ne todėl, kad mes iš savo geros valios duodame jiems leidimą visai jų veiklai, o dėl jų savosios teisės ir statuto“, – sakė nuncijus.
Svečias taip pat pasidalijo su kunigais, kaip svarbu artumas su žmonėmis, mylintis žvilgsnis, kuris padeda kitiems patirti gyvenimo pagal Evangeliją grožį ir Dievo meilę, tampančią konkrečia per jo tarnus. Kunigų prašyta neatstumti žmonių klausyklose ir tada, kai dėl tam tikrų jų gyvenimo aplinkybių negalima jiems suteikti išrišimo, bet savo palaiminimu galima paliudyti visus apkabinančią Dievo meilę. Arkivyskupas P. L. Quintana baigė savo žodį palinkėjimu kunigams klausti savęs, kur yra jų širdis tarnaujant žmonėms – tai „turėtų padėti kiekvienam kunigui kreipti savo gyvenimą ir savo tarnystę į Viešpatį“, padėtų būti gerais kunigais pagal Viešpaties širdį (visą pranešimą skaityti čia >>).
Apaštališkajam nuncijui atsakius į kunigų klausimus, vėliau Kauno arkivyskupas L. Virbalas pristatė kunigams savo laišką „Štai aš, siųsk mane“ (Iz 6, 8) >> arkivyskupijos tikintiesiems po 2016-ųjų arkivyskupijos sielovados simpoziumo ir Gailestingumo jubiliejaus metų. Praėjęs dešimtmetis po arkivyskupijos antrojo sinodo skatino pažvelgti į dabartinę padėtį, pakviesti žmones pasidalyti, kaip jie mato arkivyskupijos gyvenimą, padėtį savo bendruomenėse. Ganytojo laiške – simpoziume išsakytų minčių, pasidalijimų apibendrinimas.
„Tai ne kokia nors programa, bet žvilgsnis į tai, kas aktualu šiandien“, – sakė arkivyskupas, trumpai pakomentuodamas laiške apžvelgtas sritis ir sutelkdamas dėmesį į svarbiausią uždavinį – vesti žmones pas Kristų, pakviesti į parapijų bendruomenes. Tai nelengva užduotis, kai klesti dar iš sovietmečio paveldėtas „susitvarkymo mentalitetas“, tikėjimo „progiškumas“, kai daug individualizmo, vienišumo, kai vengiama prisiimti atsakomybę.
Arkivyskupas ypač atkreipė kunigų dėmesį į laiško skyrių, skirtą kunigų vaidmeniui bendruomenėje: „Žmonės turi daug vilčių, lūkesčių, reikalavimų kunigui. Tai sykiu rodo, jog kunigo tarnystė labai svarbi. Tačiau reikalavimai auga, o palaikymo, kokį turėdavo kunigai anksčiau visuomenėje, vis mažėja“, – sakė ganytojas, paragindamas kunigus būti kuo arčiau žmonių, lankytis parapijų grupelėse, palaikyti iniciatyvas, ypač lydėti šeimas, jaunimą – tam nereikia kažkokių didelių renginių, paskaitų ar pan. Pagalba kunigams, kad jie galėtų atsidėti sielovadai, galėtų tapti atnaujintos, veiklios parapijų pastoracinės tarybos, kurių nariai galėtų perimti iš kunigų su šventimais nesusijusias funkcijas (vysk. Kęstutis Kėvalas dėl parapijų pastoracinių tarybų atnaujinimo klausimų jau lankė kunigus dekanatuose). Ganytojas atkreipė dėmesį, kaip svarbu užkalbinti žmones jų gyvenimo situacijose, išnaudoti ir to „vienintelio karto“ karto galimybę, kai jie apsilanko bažnyčioje, ateina patarnavimų. Siektina, jog administruojanti Bažnyčia taptų sielovadinė, evangelizuojanti, misijinė.
Aptarus kitas sielovados aktualijas (finansines parapijų ataskaitas, nekilnojamojo turto, žemės registracijos klausimus), kunigai pakviesti platinti informaciją apie 2017 metų Šv. Valentino dieną KITAIP, kuri vasario 14-ąją vyks „Žalgirio“ arenoje. Kitąmet bus tęsiami kurijos organizuojami ugdymo seminarai parapijų tarnautojams bei sielovados bendradarbiams.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas palinkėjo broliams kunigams šviesių šv. Kalėdų, prasmingo laiko pasisemiant jėgų iš Įsikūnijusio Viešpaties artumo.
Kitas kunigų susirinkimas kurijoje – sausio 18 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
