Kauno arkivyskupijos sielovados ilgalaikė perspektyva aptarta Šiluvoje (2017 02 01)
Vasario 1 dieną, Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo pakviesti, į neeilinį susitikimą Šiluvoje rinkosi arkivyskupijos institucijų vadovai bei ekonominių reikalų tarybos nariai drauge su ganytojais aptarti sielovadinės tarnystės ilgalaikėje perspektyvoje – bandant pažvelgti į ją iki 2025-ųjų.
Šv. Mišiose Apsireiškimo koplyčioje paprašę Viešpatį laiminti, o Šiluvos Dievo Motiną užtarti jų darbą šiame susitikime ir kasdien, jo dalyviai vėliau visą dieną drauge praleido Jono Pauliaus II namuose svarstydami, kokiomis kryptimis reikalinga toliau plėtoti institucijų veiklą, kokiose srityse bus vykdoma sielovada, kokiems žmonėms ji bus skiriama, kaip toliau planuoti reikalingus išteklius šiai veiklai organizuoti ir atlikti, idant visi savo srityse vaisingiausiai atlieptų misijinę Bažnyčios užduotį – tarnauti žmonių išganymui.
Arkivyskupo Liongino Virbalo teigimu, kaip keliaujant reikia aiškiai žinoti norimą pasiekti tikslą, taip ir einant tikėjimo keliu Bažnyčioje, nepaisant jokių iššūkių, reikia neišleisti iš akių esminio, visus sielovadinio darbo kelius vienijančio tikslo – palydėti žmones į susitikimą su Jėzumi Kristumi.
Dar mėnesį iki susitikimo Šiluvoje institucijų vadovai jam rengėsi šiuos klausimus aptardami su savo komandų žmonėmis – ne tik galvodami apie ateitį, bet ją konkrečiai planuodami. Susitikime apibendrintos institucijų veiklos kryptys, žvelgiant į ateities iššūkius, kai kyla klausimų – kaipgi pasikeis mūsų ekonominė, socialinė, technologinė, politinė, teisinė, galiausiai ir dvasinė aplinka, kaip tai paveiks į žmonių poreikius turinčią atsiliepti mūsų sielovadą?
Dalyvių žvilgsnį į ateitį savo darbo bare apibendrinti padėjo arkivyskupijos ekonominės tarybos narys Evaldas Darškus. Konstatuota, kad sparti visuomenės kaita, įvairiose srityse vyksiantys galbūt ne visada geri pokyčiai leidžia manyti, jog niekada nesibaigs dvasinių dalykų, amžinųjų vertybių ieškojimas, tad ir Dievas bei tikėjimas išliks egzistenciniu žmonių poreikiu, o gal jis net dar labiau sustiprės. Vertybių krizė, vis aštrėsiantis jų pasirinkimo klausimas, demografinės, migracijos problemos leidžia manyti, jog kova „už sielas“ vyks šeimų, jaunimo sielovadoje – ir tai neišvengiamai bus svarbiausios sielovados kryptys ateityje. Sielovadinio darbo ir rūpesčių tikrai nepritrūks, o vienas prioritetinių iš jų bus stiprinti šeimos instituciją.
Be kitų pasidalijimų, kalbant apie ilgalaikę sielovados strategiją, susitikime akcentuota institucijų užduotis – padėti parapijų bendruomenėms, atsiliepti į jų poreikius, kad būtent jos taptų gyvomis, atviromis, jautriomis salomis ieškantiems Dievo ir žmonių paguodos. Dėl to visada svarbus glaudesnis bendradarbiavimas su kunigais.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
