Kristaus Paaukojimo šventėje – malda su pašvęstaisiais ir naujų arkikatedros didžiųjų durų palaiminimas (2017 02 02)
Paskelbta: 2017-02-03 09:33:11

Nuotraukos Kauno kunigų seminarijos ir Silvijos Knezekytės

Vasario 2-ąją šventėme Kristaus Paaukojimą šventykloje ir sykiu minėjome Pašvęstojo gyvenimo dieną. Dėkojome Dievui už seseris ir brolius vienuolius, kurie atsiliepė į Viešpaties pakvietimą ir Jam paaukojo savo gyvenimą, meldėme naujų pašaukimų. Į iškilmes arkikatedroje žengėme pro tą vakarą palaimintas naujas didžiąsias duris.

Kauno arkivyskupijoje tarnaujantys seserys ir broliai vienuoliai iš 4 vyrų vienuolijų ir beveik dviejų dešimčių moterų kongregacijų antrus metus švęsti Grabnyčių ir Pašvęstųjų dienos iš pradžių susirenka Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje.

Joje Kristaus Paaukojimo šventės liturgiją pradėjo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, prie altoriaus atėjęs su arkivyskupu emeritu Sigitu Tamkevičiumi SJ, broliais kunigais bei seminaristais. Pašventinus žvakes, vienuoliai ir visi susirinkusieji procesija iš šios bažnyčios išėjo į Rotušės aikštę, kad ja nukeliautų į arkikatedrą baziliką. Giedojo Kauno seserys benediktinės.

Nešdami tikrąją – Kristaus šviesą jau vakarėjančiam Kauno senamiesčiui procesijos dalyviai sustojo prie arkikatedros durų dalyvaudami istorinėje akimirkoje – tą vakarą buvo atvertos naujosios arkikatedros didžiosios durys. Jas palaimino Kauno arkivyskupas su kvietimu atverti ir savo širdžių duris Kristui – juk tai Jis, Kristus, yra „durys į išganymą“, o žengti per Bažnyčios slenkstį – tai priimti jos teikiamą išganymą.

Eucharistijos liturgijai paskui vadovavęs ir homiliją sakęs arkivyskupas kalbėjo apie vienuolinio gyvenimo pašaukimą. Kartais žmonėms, netgi ir kunigams, kurių gyvenimas irgi savaip Dievui pašvęstas, jis atrodo tolimas, nepažįstamas. Nedrąsiai jautėsi, grįžęs į Lietuvą ir eidamas patarnauti seserims benediktinėms Šv. Mikalojaus bažnyčioje Kaune 1936 m. rudenį, ir garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis – jaudinosi, ar sugebės būti joms naudingas, prašė seserų melstis už jį. 

„Vienuolinis gyvenimas yra ypatingas, kitoks Dievo pašaukimas, negu kiti pašaukimai, bet jis yra toje pačioje Bažnyčioje, išgyvenamas sekant tuo pačiu Kristumi“, – sakė ganytojas. Vėliau jis atkreipė dėmesį į Evangelijoje minimą senelį Simeoną, kuris apglėbęs laiko Kūdikį Jėzų ir šlovina Jį (plg. Lk 2 Simeono giesmę).

„Pašvęstasis gyvenimas – tai laikyti Jėzų apglėbus visa širdimi. Ir Jėzus yra jus apkabinęs, nežiūrėdamas kiekvieno iš mūsų vargingumo. Šiame Viešpaties ir žmogaus, atsiliepiančio į Jo kvietimą, susitikime širdis atranda ramybę, kuria Viešpats apdovanoja“, – sakė arkivyskupas. Šiandien sumaišties pilname pasaulyje, pasak ganytojo, žmonės labiausiai laukia iš pašvęstųjų, kad jie kalbėtų apie Jėzų – žodžiais ir širdimis.

Užbaigiant liturgiją arkivysk. L. Virbalas padėkojo vienuoliams už jų maldą ir gyvenimą, kvietė melstis drąsios širdies jaunuolių, kurie šiandien atsilieptų į Viešpaties kvietimą rinktis Bažnyčiai nepaprastai reikalingą vienuolinį gyvenimą. 

Seserys vienuolės išsidalijo atnašų procesijoje prie altoriaus atnešto indo lapelius su juose užrašytais kunigų vardais – seserys įsipareigoja už konkrečius kunigus melstis visus metus.

Kauno seserų benediktinių kvietimu po Mišių vienuoliai šventė agapę benediktinių vienuolyne, savo apsilankymu čia atlikdami nedidelę Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metų piligrimystę į tą šventovę, kurioje jo rūpesčiu pirmąkart Lietuvoje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija.

--------

Arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis dėkoja visiems, kurių darbu ir auka šventovė pasipuošė naujomis durimis. Tai skulptorius Henrikas Ratautas, UAB „S. Danielius ir Co“, architektė Asta Prikockienė, Eimutis Morkūnas, UAB „Mitnija“. Finansuota ES projektu „Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimas ir jo objektų pritaikymas piligrimų ir turizmo reikmėms“.

Arkikatedros duryse vaizduojamos keturių šventųjų figūros. Tai arkikatedros šventieji globėjai apaštalai Petras ir Paulius, palaimintasis Jurgis Matulaitis (arkikatedroje 1918 m. jis buvo konsekruotas vyskupu, o 1926 m, paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą) bei miesto globėjas šventasis vyskupas Mikalojus. Po jų kojomis – Dvylika Jėzaus apaštalų žymintys paukščiai bei ornamentai (Marijos vardas iš pal. Jurgio herbo, šv. Petro raktai ir Pauliaus laivas, šv. Mikalojaus vardo raidė ir dovanų maišelis). Durų arkose arkivyskupijos šūkis – jos globėjo šv. Jono Krikštytojo kvietimas: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

 

Ganytojo žodis

BROLIAI SESERYS, šiandien mūsų užduotis – nenusiminti, save dovanoti kitiems meilės būdu ir šitaip mūsų krašte įtvirtinti vienybę, solidarumą per save leidžiant Dievo Dvasiai įeiti į pasaulį, būti Jos kanalu. Dievas ieško tokių liudytojų, kurie gyventų tiesa ir dvasia ir Jo artumą dovanotų pasauliui.
Tegu ŠVENTOJI DVASIA kreipia, džiugina ir drąsina mūsų širdis skelbti Gerąją Naujieną.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Svečių namai

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune