Šv. KRIZMOS Mišios arkikatedroje: „Su Jėzumi esame geroje draugijoje.“ (2017 04 13)Nuotraukos Gintaro ČESONIO
Balandžio 13 d. rytmetį Kauno arkikatedroje bazilikoje švęsti šv. Krizmos Mišių į susirinko bemaž 80 arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų, kad bendrystėje su savo vyskupu atnaujintų kunigystės pažadus ir Dievo padedami, tikinčiųjų maldos užtarti juos toliau tesėtų ir Jėzaus pavyzdžiu tarnautų Dievui bei žmonėms. Krizmos Mišiose buvo paruošta ir palaiminta šventoji Krizma ir katechumemų bei ligonių patepimo aliejai, vėliau išvežami į parapijas, kad Dievo malonė per juos plačiai pasklistų ir pasiektų visus ją priimančius. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras „Pastoralė“.
„Krizmos Mišios, kurias švenčiame su kunigais, man yra labai jaudinančios ir brangios. Pirmą kartą jas švenčiu Kauno arkikatedroje drauge su jumis, mieli broliai kunigai“, – sakė juos, iškilminga procesija atėjusius prie Didžiojo altoriaus, ir visą susirinkusią bendruomenę sveikindamas Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas (pernai Krizmos Mišias dar šventęs Panevėžio katedroje kaip šios vyskupijos apaštališkasis administratorius). Arkivyskupas pakvietė visus jungtis į Valandų liturgijos maldą ir ypač kunigus melstis vieniems už kitus ir už Bažnyčią.
Vėliau arkivyskupijos augziliaro vyskupo Kęstučio Kėvalo, Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus, visų kunigų drauge švenčiamoje Eucharistijoje jai vadovavęs arkivyskupas L. Virbalas pasakė homiliją.
Pasidžiaugęs Dievo duota galimybe naujai išgyventi kunigiškąją bendrystę, joje arkivyskupas prisiminė ir tuos kunigus, kurie garbingo gyvenimo dienas leidžia Marijampolės slaugos namuose ar nepakyla iš ligos patalo savo namuose, tuos, kurie tarnauja tautiečiams svečiuose kraštuose, taip pat pakvietė maldoje prisiminti ir tuos, kurie, priėmę Šventimus, dėl vienų ar kitų priežasčių negali atlikti tarnystės, kad ir jie pajustų gydantį Viešpaties artumą.
„Tikiu, kad mumyse išlikęs primicijų džiaugsmas už kunigystės dovaną, dėkingumas ir meilė Dievo žmonėms. Drąsiai priimame išbandymus, nepaisydami sunkumų, neprarasdami vilties ir Dvasios dovanų“, – sakė arkivyskupas, primindamas atsiliepimą į Dievo pašaukimą ir Šventimų dienos pažadus.
„Šiandien žmonės nori ne tik religinių patarnavimų, jie jaučia suvoktą ar nesuvoktą Dievo troškimą, amžinybės siekį, norą pažinti Jėzų. Todėl eina, klausia, kviečia. Kunigui tenka atsiliepti ir visur suspėti. Tai išvargina, pareikalauja daug jėgų, tenka nuolat skubėti iš vienos vietos į kitą, aplankyti visas pastoraciniam rūpesčiui patikėtas parapijas, bet tai geras nuovargis. Kaip pasakytų popiežius Pranciškus, džiugu, kad esame reikalingi“, – sakė ganytojas, minėdamas pasiaukojamą ir nesuinteresuotą kunigų patarnavimą žmonėms.
Homilijoje atkreiptas dėmesys į pasikeitusią tikėjimo situaciją, Šiandien pats žmogus turi už tikėjimą apsispręsti. Pasak ganytojo, tokie pokyčiai vienus sielovadininkus skatina pasitraukti į saugią praeitį, kitus – imtis atsakomybės ir tinkamai atsiliepti į naujus iššūkius. Kartais būna nelengva suderinti skirtingus lūkesčiu, tai kelia įtampą, nuovargį.
„Šiandien tinkamas ir palankus metas skelbti Evangeliją. Viešpats neprašo iš mūsų sėkmės, bet prašo nuolankumo ir ištikimybės. <...> Su Jėzumi esame geroje draugijoje: Jis keliauja, džiaugiasi, kenčia ir vargsta su mumis“, – sakė ganytojas. Klastingiausias gundymas, pasak jo, yra manyti, jog dabarties sunkumai per dideli, o mes per silpni skelbti Dievo Karalystę šiandien. Kunigams arkivyskupas pristatė žavintį Teofiliaus Matulionio kunigiškojo uolumo pavyzdį tikėjimo ir Bažnyčios persekiojimo metais.
Homilijoje, be kita, sakyta ir apie pasauliečių pagalbą kunigams, ypač nuolatinius diakonus, kurie bus netrukus įšventinti ir skirti ne būti liturginė puošmena, bet savu būdu tarnauti Bažnyčioje. Tikintieji šia proga buvo paraginti atsiliepti į kunigų iniciatyvas, įsitraukti į evangelizacines programas, melstis už kunigus (visą homiliją skaityti čia >>).
Po homilijos arkikatedros vyriausiojo ceremonijarijaus kun. Artūro Kazlausko pakviesti arkivyskupijos kunigai, kaip vienos šeimos broliai, atnaujino kunigystės pažadus.
Vėliau šventajai Krizmai paruošti ir palaiminti (ji naudojama krikštijamiesiems, sutvirtinamiesiems, kunigams, bažnyčoms patepti) ją prie altoriaus atnešė kandidatas į nuolatinius diakonus, katechmenų aliejų – Krikštui besirengiantys katechumenai, ligonių patepimo aliejų – medicinos darbuotojai. Indelius, padovanotus Žaliakalnio „Šeimos vaistinės“ ir skirtus šventiesiems aliejams parsivežti į parapijas, nešė Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.
Arkivyskupas palaimino šventąją Krizmą ir aliejus (nauja Krizma ir aliejai jau bus naudojami šių metų Velyknaktį) ir vėliau tęsė Eucharistijos auką, o duoną ir vyną jai atnešė jaunieji arkikatedros bendruomenės nariai.
Po Mišių, užbaigtų Bažnyčios palaiminimu, kurį suteikė vyskupai, kunigai buvo pakviesti į arkivyskupijos kuriją. Agapėje jie jau dalijosi artėjančių Kristaus Prisikėlimo švenčių sveikinimais. Kunigams šia proga arkivyskupas dovanojo knygas – „Sielos gydymas“ (aut. R. L. Richmondas, išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“).
Vakare arkikatedroje bazilikoje ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose švenčiamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios. Jomis pradedamas Didysis velykinis tridienis.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
