Malda arkikatedroje už armėnų tautą ir jos genocido aukas (2017 04 23)
Paskelbta: 2017-04-24 07:41:09

Nuotraukos Vitalio URBOS

Balandžio 23 d. Kauno arkikatedroje buvo meldžiamasi už armėnų tautos genocido, prasidėjusio prieš 102 metus, 1915 m. balandžio 24-ąją, aukas. Dievo Gailestingumo sekmadienio vakarą šv. Mišioms arkikatedroje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, koncelebravo mons. Artūras Jagelavičius, dalyvavo ir kartu meldėsi Armėnijos apaštalinės Bažnyčios atstovas Baltijos šalyse kunigas Teras Khosrovas Stepanyanas, Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas. Už seserišką armėnų tautą, atmenant skaudžias jos istorijos žaizdas, tą vakarą arkikatedroje melstasi drauge su čia atvykusiais armėnų bendruomenės atstovais Lietuvoje. Arkikatedros lankytojai šia proga galėjo apžiūrėti parodą, atkeliavusią iš Rygos katedros ir fotografijose pasakojančią apie Armėnijos bažnyčias ir vienuolynus viduramžiais.

Užbaigiant velykinę savaitę, Kauno arkivyskupas L. Virbalas atkreipė dėmesį, kokią nepaprastą Dievo galybę minime. Kristaus pergalė – tai mirties sunaikinimas, sunaikinimas to, kas žmogui yra visiškai neįmanoma. Evangelija mini iš baimės užrakintas duris aukštutiniame kambaryje, kur buvo susirinkę Jėzaus mokiniai, o tarp jų nebuvęs Tomas nepatikėjo, kad šie matė savo Mokytoją. Daug netikėjimo matome ir šiandien, žvelgdami į padėtį savo šalyje ir pasaulyje, nusiviliame, matydami pagalbos stoką persekiojamiems krikščionims, lėtą pažangą siekiant krikščionių vienybės. Tačiau Kristaus pergalė visa nugali ir žengia taip pat ir pro mūsų uždarytas duris. Dievas duoda naują pradžią, kur jau buvome padėję pabaigos tašką.

„Balandžio 24 d. minime armėnų ir kitų krikščionių žudynes, pavadintas pirmuoju XX a. genocidu. Vėliau sekė nacių ir komunistų vykdyti nusikaltimai, masiniai žmonių naikinimai kitose šalyse. Tai tragiškas „niekšybės paslapties“ siautėjimas, sunaikinęs milijonus nekaltų žmonių. Lankydamasis Armėnijoje 2016 m. popiežius Pranciškus priminė, kad armėnų kančia priklauso visiems, yra mistinio Kristaus Kūno kančia, ir ją atminti ne tik dera, bet būtina: tegul tai bus perspėjimas, kad pasaulyje nepasikartotų tokios baisybės“, – sakė homilijoje Kauno arkivyskupas. Į daugelio klausimą, kodėl tokie tragiški, gniuždantys momentai lydi mūsų istoriją, ganytojas atsakė primindamas kitus popiežiaus Pranciškaus žodžius.

„Vienoje homilijoje popiežius Pranciškus sakė, kad žmogaus piktadarybės pasaulyje atveria tarsi prarajas, tuštumas, kuriose nelieka meilės, gėrio, gyvenimo. Patys šių bedugnių neužpildysime. Tik Dievas gali užpildyti tą tuštumą, kurią blogis palieka mūsų širdyse ir istorijoje. Jėzus, tapęs žmogumi ir miręs ant kryžiaus, nuodėmės bedugnę užlieja savo begaliniu gailestingumu“, – kalbėjo arkivyskupas, linkėdamas, kad Dievo gailestingumas stiprintų pasitikėjimą Viešpačiu. Tai Jis nugali visas kliūtis, įveikia net mirtį, neapleidžia ir gali išvesti iš paties didžiausio blogio (visą homiliją skaityti >>).

Visuotinėje maldoje už Bažnyčią, valstybes, jų vadovus, be kita, tą vakarą melstasi už genocidą šiomis dienomis mininčią armėnų tautą, kad dieviškasis gailestingumas gydytų žmonių ir istorijos atmintį.

Savo ir visos armenų bendruomenės vardu padėkos žodį Kauno arkivyskupui Lionginui Virbalui už Eucharistijos liturgiją drauge paminint skaudžią armėnams genocido atminimo datą jos pabaigoje tarė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas. Svečias sakė, jog genocido aukas jie prisimena kaip kankinius, paminėdamas Didžiąją kanonizaciją, kai Armėnų apaštališkosios Bažnyčios patriarchas Karekinas II paskelbė šventaisiais genocido aukas. Per šį genocidą 1,5 mln. armėnų buvo sunaikinta, nes priklausė etninei, religinei mažumai. Turkijoje buvo sunaikinti 48 armėnų vyskupai, beveik 5 tūkst. armėnų kunigų. Apiplėšta ir sunaikinta apie 2200 armėnų bažnyčių.

„Tai buvo nusikaltimas ne tik prieš žmoniją, bet ir prieš civilizaciją“, – sakė ambasadorius, prisiminęs popiežiaus Pranciškaus apsilankymą Armėnijoje, kur jis pasirašė genocido aukų atminimo knygoje ir užtikrino, jog su skausmu širdyje meldžiasi, kad žmonijoje nebūtų tokių tragedijų. Ambasadorius perteikė armėnų tautos pasitikėjimą ateitim – jie žvelgia į ateitį su viltimi, jog joje bus kur kas daugiau taikos, tikėjimo, bičiulystės ir meilės.

Genocido kankinius psalme Dievui vėliau minėjo ją giedojęs Armėnijos apaštalinės Bažnyčios atstovas Baltijos šalyse kunigas Teras Khosrovas Stepanyanas.

Maldos įrašas, 56 MB >>

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

 

Ganytojas

Dievo artumas žmogui jau dabar apšviečia pasaulį su visu liūdesiu, problemomis ir skausmais. Šį artumą atskleidžia tikėjimas, atveriantis vartus Dievui, kad Jis įžengtų į mūsų gyvenimą, teiktų stiprybės eiti pirmyn. Mumyse yra vietos Dievui, tik priimkime Jį kaip Marija.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
(iš homilijos Pažaislyje)

Aktualu

Pamaldos

Šiluva

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Marijos radijas

Šv. Kazimiero knygynas Kaune

Svečių namai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Parama