Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinių) iškilmė Kaune – su procesija miesto gatvėmis (2017 06 18)Nuotraukos – Juozo Kamensko
Birželio 18-ąją, saulėtą vasaros sekmadienį, Kauno tikintieji iš įvairių miesto parapijų su savo vėliavomis, kelių vienuolinių kongregacijų seserys ir broliai vienuoliai, per dešimtis kunigų ir drauge Kauno arkivyskupas metropolitas, esami ir būsimi nuolatiniai diakonai, seminaristai viešai paliudijo savo tikėjimą, eidami Devintinių procesiją su Švenčiausiuoju Sakramentu iš arkikatedros bazilikos iki Šv. arkangelo Mykolo Įgulos) bažnyčios, Kristaus Kūną monstrancijoje ir Jo žodį išnešdami iš bažnyčios, arčiau žmonių, kurių širdys dar nepažįsta Dievo meilės ir jos alksta, yra atšalusios nuo tikėjimo ir Bažnyčios, kviesdami ateiti prie jų laukiančio Jėzaus ir sekti Juo.
Šioje džiaugsmingoje procesijoje pagrindinėmis miesto gatvėmis – Vilniaus gatve ir Laisvės alėja – su vėliavomis, giesmėmis, sustojant keturiose vietose prie parengtų altorėlių, kunigai giedodami skelbė Dievo žodį ir pasakė trumpas homilijas, visi buvo palaiminti Švč. Sakramentu. Giedojo seserys benediktinės, solistas Mindaugas Zimkus ir arkikatedros choristai, vadovaujami Vitos Liaudanskaitės- Vaitkevičienės, o jiems pritarė vyrų pučiamųjų kvartetas. Į Dievo garbinimą giesme įsijungė visi procesijos dalyviai, gavę padalytus giesmių tekstus. Procesijos rengėjai pasirūpino ne tik jais – jaunieji savanoriai palaikė rimtį ir tvarką, o karštoką vidudienį ištroškusiems siūlė atsigaivinti vandens stikline.
Viešpats pats tampa laužoma Duona
Devintinių procesija šiemet prasidėjo iš arkikatedros tęsiant čia vykusią Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinių) iškilmę, kurios liturgijai (vėliau taip pat ir procesijoje) vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.
Kauniečius arkikatedroje sveikinęs arkivyskupas kvietė dėkoti Dievui už Jėzaus Kristaus įsteigtą ir paliktą Eucharistijos dovaną, teikiančią gyvybę krikščionio gyvenimui. Šia proga ganytojas padėkojo ir ekstraordinariams šv. Komunijos dalytojams, kurie specialiai tam parengti ir siunčiami neša Jėzų Eucharistijoje kenčiantiems ligas ar negalias namuose.
Vėliau savo homilijoje tęsdamas mintį apie Eucharistijos dovaną, ganytojas atkreipė dėmesį, jog savo gyvenime turime daug kasdienių, įprastų dovanų – kvėpuoti, matyti, girdėti. Krikščioniui tokia dovana yra Eucharistija. Ją švęsti, ja maitintis – dovana ir pareiga, nes pats Viešpats tampa laužoma Duona, kad mes galėtume ją valgyti ir gyventi. Per Eucharistiją Dievas ateina susitikti su žmogumi.
„Ypač dalyvaudami Mišiose esame kviečiami suvokti, kad čia ypatingu būdu sutinkame gyvąjį Dievą, kad tai visos mūsų savaitės dvasinio gyvenimo šerdis, kad gera priklausyti bendruomenei, o ne anoniminių asmenų masei“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog visuomenėje, kuri Evangeliją laiko praeities reliktu, reikia turėti drąsos Kristų iškelti į savo gyvenimo centrą, liudyti, kad Jėzų pažinome, kad Jis mus patraukė. „Kiekvieno sekmadienio Eucharistija yra lyg Viešpaties ištiesta ranka, atvertas glėbys apkabinimui. Maža to – Jėzaus atminimui reikia daryti viską, ne tik Mišiose kartojamus gestus, bet ir Jo pasiaukojimą, meilę, atleidimą“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas (visą homiliją skaityti čia >>).
Iškilmei baigiantis, daugeliui jos dalyvių priėmus šv. Komuniją, išstačius ir pagarbinus Švč. Sakramentą, su juo procesijoje buvo iškeliauta į vasaros sekmadienį švenčiantį miestą.
Kviečiami į palaimintą gyvenimą
Netrukus prie arkivyskupijos Jaunimo centro parengto altorėlio (jį rengė Vytauto Didžiojo rektoratas) Evangelijos pagal Matą palaiminimus paskelbė Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, vėliau savo žodyje pakviesdamas nuolat lyginti savo gyvenimą su Kalno pamokslo palaiminimais, kad pavyktų nors vieną jų įgyvendinti.
Pasak mons. Vytauto, Viešpats kviečia į tokią laimę, kuri nevirsta nusivylimu. Pasaulio laimė palieka nuskurdintus, nusivylusius gyvenimu, laikinu džiaugsmu. Esame kviečiami į palaimintą gyvenimą, nesitenkinti laimės pakaitalais ir patirti tikrąją laimę, kaip Jėzus atsistoti greta verkiančių dėl vargstančiųjų, trokštančių teisybės, kuriančių taiką, gyvenančių kukliai ir nuolankiai tyros širdies žmonių.
Atrasti vieni kitiems kelias žuveles ir duonos kepalėlį
Dievo žodžio skelbti antrąsyk sustota prie Istorinės prezidentūros. Altorėlį čia rengė Jėzuitų rektoratas, o Evangeliją pagal Morkų apie antrąjį duonos padauginimą paskelbė Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius, kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas.
Savo homilijoje vėliau atkreipė dėmesį, jog šis pasakojimas apie Eucharistijos įsteigimą yra žmogiškai jautrus. Būdami žemės keliautojai, ateiname į Dievo namus ir esame ten, kur Jėzus, Jo mokiniai ir mes, išalkę ir pavargę. Tokius mus Jėzus nori sustiprinti. Mons. Adolfas pabrėžė Jėzaus mokinių vienybę. Į Dievo karalystę neiname po vieną, kad ir kokie jaustumės protingi, šventi, daug pasiekę. Kai mokomės vieni kitus suprasti, kai atrandame vieni kitiems tas kelias žuveles ir duonos kepalėlį, kai pakanka šilumos ir meilės, visa tai Viešpats Jėzus sustiprina savo buvimu, ir mes pasisotiname meile.
Kreipti žvilgsnį aukštyn – nuo kūno poreikių į antgamtinę tikrovę
Šv. Gertrūdos rektorato parengtas altorėlis tapo trečiąja Evangelijos pagal Luką paskelbimo stotele. Ją paskelbęs t. Kazimieras Brilius MIC atkreipė dėmesį, jog Eucharistija ypač slėpinys yra kūniškumą garbinančiais šiais laikais, kai nežinome, kas yra 7 geri darbai kūnui, tačiau žinome, kaip patenkinti nesuskaičiuojamus kūno poreikius. Eucharistija yra dvasinis maistas, kuris keičia mus į dievišką prigimtį, veda į Dievo tikrovę. Senosios bažnyčios savo bokštais kilo aukštyn link dangaus. Ir šiandien, pasak tėvo marijono, „žemalubėje“ mūsų kultūroje mums reikia žvilgsnio aukštyn, į antgamtinę, dievišką tikrovę – link Dievo, šventumo ir amžinybės.
Eucharistija – begalinė ir nuolatinė Dievo artuma
Ypatingą stotelę procesijai parengė (pirmąkart Devintinėse) Nacionalinis Kauno dramos teatras – Evangeliją buvo skelbiama ant sceninės pakylos, o altorėlį puošė Aušros Vartų Marijos atvaizdas, sovetmečiu cenzūros uždraustas rodyti „Barboros Radvilaitės“ spektaklyje. Į tai atkreipė dėmesį prel. Vyatutas Steponas Vaičiūnas OFS, paskelbęs Evangeliją pagal Joną apie vynmedį ir šakeles.
„Čia susitiko Dievo Motina Marija ir gyvasis Jėzus Švč. Sakramente“, – sakė prelatas Vytautas, savo žodyje minėjęs nenumaldomą žmonijos alkį – Dievo alkį. Jėzus paliko save kaip gyvąją Duoną, kad neregėtume mirties. Eucharistijos slėpinys – tai begalinė ir nuolatinė Dievo meilės artuma. Jis ypatingu būdu pasiliko mūsų bendruomenėse, veikia ir per kultūrines vertybes, kurios turtina ir kilnina žmogaus dvasią.
Be kita, prelatas atkreipė dėmesį, jog eidami procesiją gatvėse sutikome ir pagarbiai sustojančių, ir priklaupiančių, ir besišypsančių ar besijuokiančių žmonių. Tačiau juk ir Kristus savo gyvenime patyrė ne vien Verbų sekmadienio džiaugsmą, bet tapo visų Atpirkėju.
Devintinių procesiją užbaigus prie Įgulos bažnyčios laiptų padėkos himnu „Tave, Dieve, garbinam“, Pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai malda ir Švč. Sakramento pagarbinimu, Kauno arkivyskupas Lionginas nuoširdžiai padėkojo visiems už dalyvavimą ir bendrą maldą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
