Kauno MIESTO MISIJOSE – svečių iš Vilniaus, Mažeikių, Vievio pokalbiai, dainuojamoji poezija, liudijimai ir šlovinimas (2017 06 19)
Kauno arkivyskupijos kurijos rengiama Miesto misijų savaitė pirmąjį vakarą kauniečius pakvietė į jau nesyk ciklo „Kunigai kavinėse“ susitikimus svetingai priėmusį „Daugirdo“ viešbutį. Jo kavinėje birželio 19 d. vakare viešėjo svečias iš Vilniaus kun. Kęstutis Dvareckas vesti pašnekesio „nepatogia“ tema „Homoseksualumas ir krikščionybė“ .
Nemažas būrelis susidomėjusių šiuo vakaru beveik dvi valandas klausėsi Vilniaus arkivyskupijos Carito Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovo kunigo Kęstučio nuoširdaus pasidalijimo ne tik šia tema, bet ir savo patirtimis apie priklausomybes, kaip šiandien jis žvelgia į gijimo kelią ir žmones, kurie, jo žodžiais tariant, serga pačiomis įvairiausiomis, nūdien netgi „kombinuotomis“ priklausomybėmis ir „nueina pragarus“, nusileisdami į egzistencinės kančios gelmes (šiuolaikine kalba tariant – „pasiekdami dugnus“).
„Esu be atsakymų“, – juokavo kun. Kęstutis su žmonėmis kavinėje apie susitikimo temą, kuri, jo žodžiais tariant, tampa konkreti, aktuali ir skaudi tuomet, kai realiai patiriama – kai homoseksualumas pripažįstamas šeimos narių, draugų. Tada nebelieka noro kalbėtis su pašaipa, tada, pasak kunigo, suvoki, kokias dramas ir skausmą išgyvena šie sutikti žmonės. Mums, krikščionims, pasak kun. Kęstučio, irgi vis dar yra užduotis priimti kitą – kitaip besirengiantį, besielgiantį, kitos lytinės orientacijos ir pasiūlyti bičiulystę, priėmimą, pasidalijimą, tiesiog būti su kitu paliekant vietos veikti Dievui.
Kita vertus, kun. Kęstutis aiškiai išsakė Bažnyčios požiūrį – ji nei vienu atveju netoleruoja nuodėmės, tačiau ir nepasmerkia žmogaus, draudžia jį tapatinti su jo veiksmais, kviečia į tvarkingesnį gyvenimą, rodo Dievo įsakymus, duodančius kryptį žmogaus gyvenimui. Paklaustas, ką manantis apie homoseksualių asmenų partnerystėje auginamus vaikus, kun. Kęstutis tvirtai atsakė: vaikui visavertiškai augti reikia abiejų tėvų.
Uždavę daug klausimų (renginys „Daugirde“ užtruko beveik dvi valandas) daugelis šio susitikimo dalyvių atėjo ir į arkivyskupijos kiemelį. Čia jau buvo susirinkę kito Miesto misijų savaitės svečio iš Mažeikių, dainuojamosios poezijos kūrėjo ir atlikėjo Arūno Raudoniaus gerbėjai.
Jauki jo muzikos valandėlė liudijo viltį – ją savo dainomis sėjo Arūnas, kviesdamas pamatyti, atrasti grožį neskubėjime, paprastume, vieni kitų artume – tai, ko netenkame gyvendami be Dievo žvilgsnio į savo dienas ir darbus, be Dievo Dvasios, be šilumos ir tikrumo. „Kiek laiko turi praeiti žmogaus gyvenime, kad jis tai suprastų?“ – sakė Arūnas, nuoširdžiai pabendraudamas su publika ne tik muzikine kalba.
Būtent vaikystės paprastumą ir tyrumą – mūsų visų pradžią – priminė ir čia pat, greta scenos pievelėje, bėgioję jaunų tėvelių į koncertą atsivesti vaikai. Jie šypsojosi pačia Jėzaus šypsena. Su ja ir vakaro savanoriai pasitikdavo visus, užsukančius paklausyti dar nedažno reiškinio mūsų miesto erdvėse – gyvos muzikos, ir įteikdavo jiems po šypsenėlę: „Nusišypsok – Jėzus tave myli“.
Iš Papilio g. 3 kiemelio vėlyvą vakarą atrasti šlovinimo džiaugsmą Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje kauniečius pakvietė Vievio parapijos jaunimo šlovinimo ir maldos grupė.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
