Baigiamieji Misijų savaitės susitikimai – su troškimu tarnauti žmonėms ir šlovės giesmėmis Viešpačiui „Rytoj švęsime Šv. Jono Krikštytojo gimtadienį. Mūsų arkivyskupijos globėjas, ruošęs kelius Viešpačiui, išvedė mus šią Misijų savaitę pas žmones, kurie irgi yra mūsų arkivyskupijos bendruomenė, įkvėpė eiti prie jų arčiau, susipažinti, kalbėtis, ieškoti bendrystės“, – sakė paskutinį Misijų savaitės vakarą birželio 23 d. arkivyskupijos kiemelyje pristatydama baigiamuosius renginius Vaida Spangelevičiūtė–Kneižienė, kurijos sielovados programų koordinatorė.
Kaip tik penktadienį Evangelizacinės mokyklos dalyviai (ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Telšių vyskupijų), pusmetį kartu rengęsi šioms misijoms, vyko į Petrašiūnų slaugos ligoninę, lankė senelius, kartu meldėsi už jų sveikatą. Šiomis Misijų dienomis buvo aplankyti ir kalintieji Pravieniškių pataisos namuose (į susitikimą atėjo ten bausmę atliekantys apie 60 nuteistųjų), aplankyta ir Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ bendruomenė. „Visur, kur buvo einama su Gerąja naujiena ir atvira širdimi bei noru dalytis, durys, atrodo, pačios vėrėsi“, – sakė Vaida, dėkodama Dievui ir žmonėms, visai komandai, savanoriams.
Į vakarą birželio 23 d. minėtame kiemelyje, be ištikimųjų, koncertus jau ne pirmąkart čia lankančių žmonių, daug užsuko tų, kurie poilsiavo Santakoje ir juos savo muzikiniu talentu, galingu balsu ir paprastumu patraukė diakonas Vincentas Lizdenis, su draugais dovanojęs valandėlę muzikos atgaivos. Vėliau Šlovinimo vakare pilnoje Pranciškonų bažnyčioje kartu giedoti kvietė Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenė.
„Vedę dvasininkai. Įmanoma?“– taip pavadintas paskutinis misijų susitikimas tą vakarą vyko „CH Chocholaterie“ kavinėje. Susitikime dalyvavę apie 40 žmonių turėjo unikalią progą išgirsti apie seną, sykiu ir naują (atgaivintą po Vatikano II Susirinkimo) nuolatinių diakonų tarnystę Bažnyčioje. Apie ją dalijosi esami ir 5 būsimi nuolatiniai diakonai: Darius Chmieliauskas, Audrius Jesinskas, Nerijus Čapas OFS, Darius Venčkauskas ir Benas Ulevičius.
„Mes, diakonai, esam Jėzus tarnystėje. Mes ateinam būti tarnais“ – sakė svečias iš Toronto Kazimieras Ambrozaitis, viešintis Lietuvoje su žmona Angele. Diak. Kazimieras (kilęs iš Vilkaviškio, tačiau vos tik jam gimus dėl karo šeima pasitraukė į Vakarus) pasakojo savo asmenines patirtis 17 metų tarnaujant toje pačioje Toronto parapijoje.
„Reikėjo laiko, apsispręsti, reikėjo maldos“, – sakė svečias, prisimindamas pradžią ir pavadindamas savo žmoną Angelę gyvenimo ramsčiu. Diak. Kazimiero žmona Angelė pasakojo apie tai, ką reiškia būti diakono žmona, bei trumpai užsiminė apie moters diakonatą. „Man nereikia šventimų, kad galėčiau tarnauti Bažnyčioje“, – sakė Angelė, kartu su Kazimieru baigusi jo diakonystės studijas, tačiau jos darbas yra palaikyti vyrą ir už jį melstis.
Vakare taip pat dalyvavo svečias iš Škotijos diakonas Tony Smithas (atsakingas už diakonų ugdymą Škotijoje) bei diakonas Markas Woodsas iš Anglijos su žmona Jane. Jie pasakojo apie savo atliekamas tarnystes, pvz., sužadėtinių rengimo Santuokai, vidinio išgydymo srityse. 10 proc. tarnystės susiję su bažnyčia, visas kitas laikas skiriamas tarnavimui kalėjimuose, prieglaudose ir pan.
Kauniečiai uždavė svečiams daug klausimų – apie praktinę diakonų tarnystę, kuriai šventimais suteikiama teisė atlikti visus sielovadinius patarnavimus tikintiesiems, išskyrus šv. Mišių aukojimą, ligonių patepimą bei išpažinčių klausymą, taip pat diakonato atsiradimo istoriją, jo atgimimą naujaisiais laikais, moterų diakonato galimybes.
Rytoj, birželio 24-ąją, įšventinamieji diakonai šiame vakare tvirtai sakė iš meilės Kristui atsiliepę į šį Jo netikėtą prakalbinimą, pakvietimą ir nori daugiau tarnauti Bažnyčioje. Būsimieji diakonai, penki vedę, savo profesijas turintys vyrai, džiaugėsi ir studijų laiku, kad šis laikas suartino ir jų šeimas, kurios, beje, kaip ir anksčiau, bus jų gyvenimo prioritetas.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
