PADĖKOS už laisvę šventė ŠILUVOJE – su piligrimų eisenomis nuo Dubysos ir Tytuvėnų (2017 08 27)Nuotraukos – Silvijos KNEZEKYTĖS ir Vaidos SPANGELEVIČIŪTĖS-KNEIŽIENĖS
Rugpjūčio 27 dieną, paskutinį rugpjūčio sekmadienį, gausiai iš įvairių Lietuvos vietų į Šiluvą susirinkę piligrimai dėkojo Dievui už Tėvynės laisvę ir šventė Padėkos už laisvę, tremtinių, laisvės kovotojų dieną, kuri kasmet tampa įžanga į artėjančius didžiuosius Šilinių atlaidus.
Į šventę Šiluvoje tradiciškai pėsčiomis atkeliavo dvi gausios piligrimų eisenos nuo Dubysos ir Tytuvėnų. Kauno arkivyskupijos piligrimams vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Šiaulių krašto žmonėms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius Eucharistijos bičiulių pradėti piligriminiai žygiai prašant Dievo pagalbos ir Šiluvos Mergelės užtarimo išlaikyti laisvos Lietuvos viltį ir atgauti laisvę kitados buvo visaip trukdomi ir varžomi, o šių eisenų dalyviai ir ypač organizatoriai patirdavo ir skaudžių KGB represijų. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį ir mūsų dienomis tebėra gyva tokių eisenų tradicija ir padėka Dievui už sugrąžintą laisvę džiaugsmingai ir jau laisvai įvairių kartų žmonėms (nuo jau garbaus amžiaus ištvermingųjų piligrimų iki kasmet gausėjančio jaunimo) keliaujant Šiluvos žeme, palaiminta ypatingu Marijos žvilgsniu ir neabejotina pagalba mūsų tautai per visus jai tekusius istorijos išbandymus.
„Laisvė – tai ir galimybė šiandien mūsų Tėvynėje laisvai ir viešai išpažinti savo tikėjimą; tai Dievo dovana gyventi taikoje, santaikoje, su gailestingumu ir atjauta kitiems“, – sakė piligrimus lydėjęs ir kartu su jais keliavęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas, atkreipdamas dėmesį, jog laisvo, Dievą ir tiesą mylinčio žmogaus pavyzdį mums rodo kompromisų nepripažinęs, už tiesos žodį ir tvirtą laikyseną antitarybiškumu kaltintas ir patyręs sekinančių, ilgų tardymų ir kalinimų dalią palaimintasis Teofilius Matulionis. Jo relikvijos didžiajame relikvijoriuje (prie kurio meldėmės ir beatifikacijos iškilmėse) prieš pat sekmadienį atkeliavo į Šiluvos baziliką, kad būtų arčiau žmonių, kad jo pasitikėjimo Dievu pavyzdys įkvėptų kiekvieną gyventi tiesoje ir Dievo vaikų laisvėje.
Kauno arkivyskupijos piligrimai, kaip ir šiauliškiai, beveik 8 km kelią pėsčiomis keliavo su Rožinio malda ir giesmėmis, o per Šiluvos šilą, prie čia įrengtų koplytėlių, ėjo apmąstydami Kryžiaus kelią pagal palaimintojo Teofiliaus gyvenimą. Žygyje, be kitų organizacijų, bendruomenių, kartu keliavo ir „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės (tą savaitgalį Šiluvoje vyko „Tikėjimo ir Šviesos“ koordinatorių susitikimas). Su šiauliškiais keliavo Lietuvos bičiuliai, mūsų Nepriklausomybę ir valstybingumą parašais kitados parėmusios TFP – tarptautinės organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę – nariai iš kelių šalių.
Susitikusios prie Apsireiškimo koplyčios po beveik trijų valandų žygio piligrimų eisenos netrukus jau sveikino Dievo Motiną susiliedamos Šiluvos aikštėje, o sutiktos Šiluvos parapijos klebono kun. Erasto Murausko savo piligrimystę tęsė pilnutėlėje Bazilikoje švęsdamos Padėkos Mišias.
„Tegul šis lietus, palydėjęs mus žygyje, primena mūsų Krikštą, kad jis skatintų iš tiesų gyventi krikščionišku tikėjimu laisvoje Tėvynėje“, – sakė kviesdamas dėkoti už laisvės dovaną Kauno arkivyskupas L. Virbalas ir sveikindamas visus, kaip vienos šeimos vaikus surinkusius prie savo Motinos.
Šv. Mišias koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Povilas Narijauskas bei misionierius t. Rastislavas Dluhý C.Ss.R (Slovakija). Patarnavo diak. Darius Chmieliauskas, giedojo Jono Pauliaus II piligrimų centro jaunieji šlovintojai.
„Jėzaus klausimas Evangelijoje (plg. Matą) ragina apsispręsti – kas esame ir kaip norime gyventi? Ką man reiškia pripažinti Jėzų Dievo Sūnumi, visų mūsų ir mano Gelbėtoju? Ką man sako Jėzus, kvietęs mylėti, atleisti, bet niekada neišduoti tiesos?“ – sakė vėliau savo homilijoje arkivyskupas L. Virbalas, atkreipdamas dėmesį, jog į šiuos klausimus savo nuolankiu apsisprendimu atsakė Mergelė Marija. Apsispręsti buvo kviečiami ir Jėzaus mokiniai, išgirdę kvietimą: „Sek paskui mane!“
Atsakydami, kas kiekvienam asmeniškai yra Jėzus, pasak ganytojo, mes drauge apsisprendžiame ir dėl to, kokį pasaulį ir kokiomis priemonėmis norime kurti. Ar laisvą, gerbiantį kiekvieną žmogų, puoselėjantį kūriniją, kuriantį bendrystę ir solidarumą? Ar vien plokščiai materialistinį, vartotojišką, siekiantį pelno, neatsižvelgiantį į kitus? Nuo mūsų apsisprendimo priklausys ir mūsų Tėvynės ateitis.
„Pal. arkivyskupas Teofilius labai aiškiai atsakė į Jėzaus klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ (Mt 16, 15). Atsakė ne žodžiais, bet savo gyvenimu. Po 1917 m. revoliucijos raudonojo teroro pasirinko nesitaikstyti su blogiu, liko ištikimas Kristui ir nuoširdžiai siekė padėti kenčiantiems žmonėms, ištikimai ėjo kunigo pareigas. Už tai net du kartus nuteistas, kalėjo žiauriausiomis sąlygomis. Gyvendamas Lietuvoje ir matydamas artėjančią sovietų kariuomenę jis asmeniškai apsisprendė ir savo kunigus ragino pasilikti Tėvynėje, nors žinojo, kad laukia naujas įkalinimas. Visada rūpinosi jam patikėtų žmonių moraliniu gyvenimu, drąsiai smerkdamas moralines blogybes: girtavimą, jau prasidėjusį tuomet negimusių kūdikių žudymą. Bet drauge išlaikė pavydėtiną dvasios ramybę“, – sakė arkivyskupas, palygindamas Teofiliaus gyvenimą su laivu audringoje jūroje, kai bangos mėto į visas puses, bet inkaras neleidžia, kad jos nuneštų laivą į pavojingas uolas. Tikėjimas dažnai ir vaizduojamas inkaro simboliu.
Savo homilijoje ganytojas paragino vis labiau pažinti Jėzų, Jį pasirinkti, už Jį apsispręsti, Juo sekti savo gyvenime, tačiau drauge su tūkstančiais kitų Jam atsiliepiančių žmonių – nesusiaurinant Jo meilės, apimančios „geruosius ir bloguosius“, „nepasisavinant“ Jo vien savo reikalams ir interesam (visa homilija >>).
Prieš ganytojiškąjį palaiminimą liturgijos pabaigoje arkivyskupas L. Virbalas nuoširdžiai dėkojo žygio dalyviams, ypač jauniesiems savanoriams, visiems šventusiems Padėkos už laisvę dieną Šiluvoje ir pakvietė į didžiuosius Šilinių atlaidus rugsėjo 7–15 d. su galimybe melstis prie pal. Teofiliaus Matulionio relikvijų. Atlaidų pamaldų naujovė šiemet – šiek tiek vėliau (19 val.) prasidėsiančios vakaro šv. Mišios aikštėje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
