Nuotraukos – Juozo Kamensko, Augustino Paulausko
Šiluvos Dievo Motina, nuo seno tituluojama Ligonių Sveikata, šią dieną švęsti savo Gimimo iškilmių Šiluvoje arčiau prie Sūnaus Jėzaus atsivedė tuos, kuriems šiuo metu ypač reikia Dievo artumo, kurie jaučiasi silpni išgyvendami ligas ir negalias, artimuosius, kurie rūpinasi pasitarnauti sergantiems šeimų nariams, taip pat gydytojus ir kitą medicinos bei slaugos personalą, maltiečius ir karitiečius– jų programose ir tarnystėje matome gailestingąją Jėzaus meilę ir Bažnyčios tarnavimą silpniesiems savo nariams.
Šiluvoje, be gausių kitų piligrimų, rugsėjo 8-ąją apsilankė Maltos ordino Pagalbos tarnybos, Piligrimystės paramos-labdaros fondo, Lietuvos vyskupijų Carito bendradarbiai ir savanoriai, Neįgaliųjų draugijos, Kauno klinikų, Krikščioniškųjų gimdymo namų, Respublikinės ligoninės, kitų miestų ligonių vadovai ir personalas, Marijampolės specialiųjų globos namų, įvairių vietovių senelių, globos, slaugos namų bendruomenės – jų geografija plačiai apimtų visą Lietuvą. Šią dieną piligrimų sielovadoje patarnavo Kauno II dekanato kunigai.
Nuo pat ryto aukotose šv. Mišiose buvo meldžiama malonės pasitikėti Dievo gailestingumu, dėkojama Jam už žmogaus gyvybę ir meldžiamasi už gundomus nutraukti negimusių kūdikių gyvybę ar ją jau nutraukusius. Maldose su padėka Dievui žvelgta į palaimintąjį Teofilių, jo dvasios stiprybę – kalėjimai, lageriai silpnino ir griovė jo sveikatą, tačiau palaimintasis išsaugojo dvasios tvirtumą. Prašyta Viešpatį duoti jautrumo ir neabejingumo artimo dvasiniam bei fiziniam skausmui.
„Šiluvoje akis keliame į Jėzų“, – katechezėje prieš pagrindines pamaldas, užbaigus Rožinio maldą aikštėje, sakė Telšių vyskupijos kun. Ramūnas Norkus, visų dėmesį atkreipdamas į Jėzaus palyginimą apie plėšikų sumuštą žmogų. Tik vienas pakeleivis jo pasigalėjo, kunigas ir levitas praėjo kita kelio puse. Šis pakeleivis mums – tai pats Jėzus, kuris pamato sužeistą žmogų, susigraudina, užpila aliejaus, aptvarsto, vedasi namo, suranda kito žmogaus pagalbą. Visų, kurie pasilenkia prie sergančiojo, akimis žvelgia pats Jėzus. Katechezėje pabrėžti meilės darbai, be kurių tikėjimas nevaisingas. Šv. Jonas Paulius II, šv. Motina Teresė Jėzaus pavyzdžiu rodo, kaip tarnauti sergantiems, atstumtiesiems, apleistiesiems, jau nebegydomiems žmonėms.
„Išmokite nusišypsoti ir padėkoti gerajam, prie Jūsų pasilenkiančiam žmogui“, – be kita, priminė katechezėje kun. R. Norkus, Telšių Vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius, kartu su seminaristais atvykęs į Šiluvos atlaidus.
„Sveikinu ir linkiu visiems, ypač ligoniams, būti sustiprintiems Šiluvoje Mergelės Marijos“, – sakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, pradėdamas iškilmių Eucharistiją, kurioje buvo prašoma tikėjimo, vilties ir meilės ligoniams bei visiems besirūpinantiems jų sveikata. Eucharistiją koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kelios dešimtys kunigų, tarp jų – ir gydymo įstaigų kapelionai.
Asistą rengė Telšių seminarijos seminaristai. Giedojo jungtinis Kretingos bei Palangos parapijų chorai, grojo Palangos orkestro instrumentinė grupė (vadovai Lina Pudžiuvelytė, Alvidas Remesa, Edmundas Jucevičius).
Homiliją pasakęs arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog Mergelės Marijos Gimimo iškilmėje, kurią švenčia Bažnyčia visame pasaulyje, Evangelija pasakoja apie pažeminimo kryžių, kuris prislėgė nekaltą mergaitę – Mariją, ir Juozapą, kuris nesuprasdamas įvykių ir nenorėdamas nešlovės norėjo tylomis Mariją atleisti (plg. Mt 1), bet angelas jį padrąsina savo žodžiais. Tai drąsina ir visus nebijoti pažeminimų, blogų kalbų, svarbiausia rami sąžinė ir darbas pagal Dievo mintį. Ganytojas padrąsino politikus, valdžios žmones drąsiai ginti žmogaus orumą, gyvybę, šeimą, tautos blaivumą ir nepaisyti šurmulio, kurį kartais sukelia neatsakinga žiniasklaida ar savanaudiškų tikslų siekiantys žmonės
„Į Šiluvą mus atveda noras padėkoti Dievo Motinai už patirtą globą. Dar dažniau atvykstame su savo rūpesčiais, pasiilgę gailestingosios Motinos žvilgsnio, vildamiesi, kad ji sugrąžins ramybę“, – sakė arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius, atkreipdamas dėmesį, jog Marija buvo ir visos Lietuvos, daug represijų patyrusių jos žmonių viltis ir pagalba. Šiandien ir visa Lietuva su girtavimais, korupcija, neviltimi atrodo tarsi ligonis, tačiau dar didesnė nelaimė būtų, jei nusvirtų maldai sudėtos mūsų rankos, jei neliktų tikėjimo, jog didžiausias turtas yra Dievas, kuris veikia kiekviename žmoguje, ypač juo pasitikinčiame.
„Šiluvoje pagerbiame pačią kilniausią ir garbingiausią Moterį, sutriuškinusią Šėtono galvą“, –, kalbėjo ganytojas, be kita, paminėdamas, jog Marijos pavyzdys skatina pagarbą branginančioms kilnumą merginoms bei gyvybės paslaptį priimančioms moterims.
Visuotinėje Mišių maldoje tądien, be kitų maldavimų, prašyta Viešpatį padėti ir gaivinti viltį, kad pasaulis ir Lietuva brangins kiekvieno – ir mažo, ir seno – gyvybę, kad ligoniai vienys savo kentėjimą su kenčiančiu Kristumi, kad medikai, farmacininkai neš samariečio šilumą, kad visi sugebėsime malšinti artimo skausmą.
Atnašų procesijoje Maltos ordino savanoriai atnešė saldainių dovaną jauniesiems Šiluvos savanoriams, o duoną ir vyną nešė Piligrimystės paramos-labdaros fondas.
Daugybė maldininkų aikštėje vėliau priėmė juos vienijančią ir stiprinančią šv. Komuniją. Ganytojiškuoju palaiminimu liturgiją užbaigęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas visiems dėkojo už jų atliekamus pasitarnavimus silpniesiems, paprašė ir sergančiųjų melstis už kitus žmones.
Vėliau vyskupai ir kunigai aikštėje teikė asmenišką ligonių palaiminimą.
Atlaiduose buvo gausu Carito darbuotojų ir savanorių iš visos Lietuvos. „Susitikimų palapinėje“ diskutuota gan nelengva tema „Vienas namuose: labas senatve!“ Svarbu, kad sugebėtume būti bendrystėje, ir senyvas žmogus galėtų pasisveikinti ne tik su senatve, tačiau ir su savo kaimynu, kolega, bičiuliu ar savanoriu. Temą pristatė Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos Globos ir slaugos namuose skyriaus darbuotojos.
Kauno II dekanato jungtinė Carito komanda (Rumšiškių, Panevėžiuko, Babtų bei Kulautuvos parapijų savanoriai) piligrimus vaišino kava ir arbata, jas gardindami meile ir rūpesčiu. Čia darniai derėjo tiek jaunatviška energija, tiek sukaupta išmintis.
Vakaro šv. Mišiose buvo meldžiamasi už kenčiančius nuo priklausomybių ir jų artimuosius.
Homiliją pasakęs Telšių vyskupijos koadjutorius vyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į stokos problemą žmogaus gyvenime. Tam tikro trūkumo ir dalykų pats žmogus negali įveikti. Jeigu rimtai tikime, kad Jėzus yra mūsų Gelbėtojas, tai netrukus duoda vaisius. Ganytojas pasidalijo, kaip su ašaromis, tikroviškai, o ne metaforomis žmonės paliudija Jėzaus išgelbėjimo tikrovę. Tačiau ar paklusti Dievui reiškia prarasti savo laisvę? Paradoksalu – kiek atsiduodi Dievui, tiek ir tampi laisvas ir galingas. Dievas dovanoja laisvę įveikti mus grasinantiems demonams. Homilijoje paraginta išdrįsti ir priimti Dievo laisvę, tapti šventiems ir Jo malonių pilniems.
Giedojo Vadžgirio sakralinis ansamblis. Mišių pabaigoje ganytojai laimino vaikus.
Vėliau Vidinio išgydymo pamaldas aikštėje vedė misionierius iš Lenkijos Marcinas Zielińskis. Nesyk Šiluvoje viešėjęs jaunasis Dievo meilės apaštalas savo ugningu mokymu kvietė šauktis Šventosios Dvasios, kuri ateina kaip ugnis, nutvilko kaip liepsna – netikėtai, staiga!
Jėzus yra palikęs savo pažadą – kas prašo, tas gauna, kas ieško, tas suranda... Jėzus džiaugiasi galėdamas išgelbėti. Jis nori duoti žmogaus gyvenimui gerų dalykų, nes mūsų Dievas yra geras! Lenkų misionierius karštai tikino, kokia užjaučianti yra Jėzaus širdis. Jis pravirko prie Lozoriaus kapo, jam buvo gaila jo šeimos. Jis išgydė akląjį elgetą Bartimiejų, kuris prašė: „Jėzau, pasigailėk manęs.“ Susitikime su Jėzumi viskas įmanoma. Šiose pamaldose buvo kviečiama užtarti malda vieni kitų negalias, dalijamasi, kokių nuostabių dalykų, išgydymų Jėzus padaro Jo besišaukiančių žmonių gyvenime.
Šeštadienį, rugsėjo 9 dieną, Šiluvoje – Jaunimo ir šeimų diena >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba