Nuotraukos – Marijos Stanulytės
Didžiuosiuose atlaiduose kasmet sulaukiama Mergelės Marijos jos Gimimo šventėje pasveikinti atvykstančios Lietuvos kariuomenės. Itin iškilmingą Lietuvos kariuomenės dieną piligrimų maldoje kartu su kariūnais Šiluvos Dievo Motinai patikima mūsų krašto ateitis, meldžiamasi už taiką pasaulyje ir savo namuose ir už tuos žmones, kurie netausodami gyvybių kovojo už Tėvynės laisvę praeityje arba šiandien tarnauja gindami taikų gyvenimą savo šalyje ir misijose, už jų šeimas, artimuosius, prisimenami žuvusieji.
Iškilmingoje atlaidų Eucharistijoje rugsėjo 12-osios vidudienį prašyta Dievo globos Tėvynei ir jos gynėjams – kariams, partizanams, šauliams, savanoriams ir jų šeimoms. Iškilmėse, be karių, generolų,, karininkų, puskarininkių, karių, šaulių, krašto apsaugos savanorių, kitų laisvės kovotojų dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir ministerijos darbuotojai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Voldemaras Rupšys, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Šiluvoje apsilankė ir sąjungininkų karių – iš Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, JAV.
„Darykite, kas Jis jums lieps“, – šie Mergelės Marijos žodžiai tarnams Kanos vestuvėse gerai suprantami kariuomenės žmonėms, kurie įpratę vykdyti įsakymus“, – katechezėje prieš Eucharistiją sakė kun. Virginijus Veilentas. Karinių oro pajėgų kapelionato kapelionas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis kapelionas supažindino su karių sielovados uždaviniais, kuriuos šiandien įgyvendina Lietuvos kariuomenės ordinariatas. Ši sielovada apima ne tik karius, bet ir jų šeimas, įvairias kariuomenes institucijas ir čia tarnaujančius žmones. Katechezėje minėta, jog Bažnyčia savo Magisteriume nesyk pabrėžia, jog kol karas nepašalintas iš žmonių tarpo, valstybės turi nepaneigiamą teisę ginti taikų gyvenimą, ugdyti karius kaip tautų saugumo ir laisvės gynėjus. Šiandien kariuomenės žmonės yra veikiami visuomeninių procesų, nukrikščionėjimo, tad svarbu formuoti pamatines etines ir moralines karių vertybes, ugdyti savo paveldo ir šaknų supratimą, pilietinį aktyvumą.
„Ir visuomenėje, ir kariuomenėje svarbu ugdyti krikščionišką požiūrį į žmogų“, – kun. V. Veilentas, kviesdamas dėkoti Dievui už pal. Teofiliaus, buvusio kariuomenės vyriausiojo kapeliono, meilės Tėvynės pavyzdį. – Dabar mūsų eilė pasakyti, kaip suprantame, ką Kristus mums liepia daryti.“
Eucharistijos šventimą, kaip ir kasdien, pradėjus Loreto Dievo Motinos litanija, joje iš tūkstančių piligrimų lūpų kartu su kariais sklido ir maldavimas: „Karaliene taikos, melski už mus.“
Prie altoriaus sakralioje aikštėje priešais Baziliką Eucharistijai vadovavo Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius bei kunigai – kariuomenės kapelionai. Patarnavo kariuomenėje tarnystę atliekantys nuolatiniai diakonai Nerijus Čapas OFS ir Audrius Jesinskas. Asistą rengė Lietuvos karo akademijos Garbės kuopos kariai.
Grojo Sausumos pajėgų orkestras (vad. Viktoras Ščetilnikovas).
Homiliją pasakęs arkivyskupas Gintaras Grušas pakvietė švenčiant Mergelės Marijos Gimimą apmąstyti Dievo planą Marijos ir mūsų gyvenime. Jame nėra atsitiktinių dalykų – Dievas kiekvienam yra skyręs misiją, numatęs kiekvieno dalį savo didžiajame plane. Dievas laukia būti Jo bendradarbiais tuos, kuriuos pašaukė, nuteisino ir įgalino.
Kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius priminė kariams, kokią didelę Dievo malonę jie yra patyrę, kai tėvų dėka buvo pakrikštyti. Reikia toliau su pasitikėjimu eiti Dievo numatytu keliu. Mergelės Marijos ištikimybė ir pasitikėjimas Dievu bei buvusio karo kapeliono pal. Teofiliaus Matulionio pavyzdys rodo, kaip pasikliauti Apvaizda ir gerais, ir sunkiais laikais.
„Kai meldžiuosi, nieko nebijau“, – citavo ganytojas pal. Teofilių, kuris drąsino nenusiminti pasaulio neramumuose ir žvelgti į Kristaus pažadus: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“ (Lk 11, 9). Pal. Teofiliaus pavyzdys skatina su apaštalu Pauliumi pasitikėti, jog „viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Kor 8, 28).
„Kariai pašaukti apginti taiką. Tačiau šioje misijoje visi turime dalyvauti – kiekvienas iš mūsų esame Dievo karys. Turime Dievo duotą ginkluotę, kad apgintume taiką“, – sakė arkivysk. G. Grušas.
Homilijoje buvo prisimintas šv. Jono Pauliaus II paraginimas lankantis Šiluvoje šauktis Marijos Taikos Karalienės užtarimo. Lietuvos vyskupai išplatino kvietimą ir taip pat ragina Šiluvoje melstis už taiką Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, nuo terorizmo kenčiančioje Europoje, visame pasaulyje ir mūsų šalyje.
Visuotinėse maldavimuose tądien melsta Dievo taikos, kurios pasaulis negali duoti, melstasi už teisingumą ir taiką Lietuvoje, už karius, kad jie būtų Kristaus ramybės paveldėtojai, be kita, ir už šalis, patyrusias terorą, gamtos stichijas, kad jos būtų palaikomos žmogiškuoju solidarumu.
Užbaigiant šias pamaldas padėkos žodį už piligrimystę į Šiluvą, maldą ir kitokią svarbią visuomenės paramą kariuomenei tarė Krašto apsaugos ministras, sakydamas, jog krikščioniškosios vertybės gali padėti išsaugoti taiką,
Prieš ganytojiškąjį palaiminimą Kauno arkivyskupas L. Virbalas dėkojo broliams vyskupams, kariuomenės kapelionams, visiems patarnaujantiems atlaiduose kunigams, Lietuvos kariuomenei, jos vadovams, chorui ir orkestrui ir visiems Eucharistijos dalyviams, pakviesdamas dalyvauti toliau besitęsiančiuose Šilinių atlaiduose.
Jonavos dekanato karitiečiai kartu su dekanu kun. A. Mikitiuku po pamaldų kvietė piligrimus į Carito kiemelį arbatos, košės ir kitų vaiišų, o šio dekanato kunigai teikė sielovadinius patarnavimus. Giedojo Tytuvėnų, Pakruojo Lygumų ir Baisogalos parapijos, Kauno Jėzuitų rektorato chorai, Panevėžio šaulių choras „Aukštaitis“.
Kitu laiku atlaiduose tą dieną šv. Mišiose melstasi už šeimas, kurios saugią dabartį savo namuose dovanoja globojamiems ar įsivaikinusiems vaikams, už neginčijimą vaikų teisę turėti tėtį ir mamą. Carito „Susitikimų palapinėje“ vėl aidėjo vaikiškas krykštavimas, tuo pačiu buvo kviečiama plačiau susipažinti su tema „Įvaikinimas ir globa: tu gali dovanoti man naują gyvenimą“. Temą pristatė Kauno arkivyskupijos Carito programos „Vaiko gerovės institutas“ darbuotoja Aušra, Viktorija ir savanorė.
„Taika mūsų namuose sklinda ir į pasaulį. Atiduokime Viešpačiui visa, kas drumsčia ir kelią nesantaiką, kad galėtume priimti Jo ramybę“, – sakė vakaro šv. Mišioms už taiką pasaulyje ir mūsų namuose vadovavęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas.
Kad taikos vaisius yra ramybė, kad širdies ramybės reikia, norint taikiai gyventi su kitais, sakė ir kun. Virginijus Veilentas Mišių homilijoje. Joje, be kita, atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus nuolat kalba apie taiką, ragina visus būti taikos amatininkais ir pradėti taiką kurti nuo savęs. Karai vyksta nuolat, ir pirmiausia jie vyksta mūsų pasirinkimuose – daryti gera arba bloga. Teroristais buvo pavadinti gandų skleidėjai, kurie apkalbomis tarsi skeveldromis skaudžiai sužeidžia daugelį žmonių. Homilijoje kviesta nešti taiką į savo aplinką – būti kasdienybės taikdariais.
Rugsėjo 13-ąją Šiluvoje švenčiama Kunigų diena >>. 15 val. Ekumeninės pamaldos.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba