ŠILINĖS. Vienuolių diena (2017 09 14)Nuotraukos – Juozo Kamensko
Su pilna aikšte piligrimų rugsėjo 14 d. vidudienį Lietuvos pašvęstojo gyvenimo vienuolijų broliai ir seserys Šiluvoje dėkojo už savo pašaukimą ir patys buvo užtarti malda visų iškilmingos Eucharistijos dalyvių, kurie dėkojo Dievui už seses ir brolius, jų tarnystę Bažnyčioje, prašė jiems malonės, kad kitados atsiliepę į Viešpaties pakvietimą patirtų Jo malonę savo gyvenimu liudyti gyvą ir tvirtą tikėjimą. Šią dieną į Šiluvą buvo kviečiami ir novicijai, postulantai ir visi, kurie dar tik ieško savo pašaukimo.
Piligrimystę Šiluvoje vienuoliai pradėjo Apsireiškimo koplyčioje giedodami Akatistą – gražiausią Rytų Bažnyčios himną Dievo Motinai. Maldai vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, kun. Gintaras Blužas OFS, diakonas Emilis Vasiliauskas, Kauno seserys benediktinės, kitų vienuolijų seserys ir broliai.
Po Rožinio maldos aikštėje, į ją besirenkant piligrimams iš įvairių Lietuvos vietų, katechezę vedė br. kun. Paulius Vaineikis OFM. Brolis pranciškonas pabrėžė Šiluvos Dievo Motinos užduotį – parodyti kelią pas Jėzų. Tačiau Jėzaus kelias yra kančios ir kryžiaus kelias. Išrinktoji tauta reikalavo stebuklo, graikai ieškojo išminties. „Mes skelbiame Jėzų Nukryžiuotąjį“, – sakė br. Paulius Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo dieną, atkreipdamas dėmesį, jog šis Dievo silpnumas iš tikrųjų yra didžiausia išmintis ir galybė.
Šiandien žmonės bijo kryžiaus, jie netgi sunkiai priima kryžių kaip dovaną į savo namus. Per Jėzaus kryžių ateina mūsų išgelbėjimas. Pasak brolio Pauliaus, be reikalo vargsta kitų sričių specialistai – žmogus iš tikrųjų yra išlaisvinamas tik Jėzaus kryžiumi. „Prisiimkite savo pašaukimo kryžių“, – linkėjo pašvęstiesiems br. Paulius.
Eucharistijos liturgijos pradžioje su ramybės palinkėjimu brolius vyskupus – Panevėžio vyskupą emeritą Joną Kaunecką, Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių SJ, kunigus, seseris vienuoles ir visus piligrimus aikštėje džiugiai sveikinęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas atkreipė dėmesį, kaip simboliškai vėjo gūsiai Šiluvos aikštėje primena tą nenuspėjamą ir visa gaivinantį Šventosios Dvasios vėją, pažadinantį Bažnyčioje charizmas ir įkvepiantį žmones joje tarnauti.
Bažnyčios grožį, turtingumą, pašvęstųjų kongregacijų ir jų dovanų įvairovę liudijo Eucharistiją koncelebravę kunigai jėzuitai, pranciškonai, dominikonai, Tiberiados broliai, joanitai ir kitų vyrų vienuolijų broliai (beveik penkios dešimtys). Eucharistijoje dalyvavo seserys eucharistietės, benediktinės, salezietės, kazimierietės, vargdienės ir dar daug kitų seserų, atvykusių iš vienuolijų visoje Lietuvoje. Giedojo jungtinis seserų ir brolių choras.
„Čia tiek daug tikėjimo liudytojų ir pašauktųjų!“ – sakė homilijos pradžioje vysk. emer. J. Kauneckas, pasidalydamas džiugiąja žinia iš Šiluvos atlaidų ir su „Marijos radijo“ klausytojais. Viešpaties kryžius, vėliau kalbėjo, – tai Jėzaus troškimas kiekvieną išgelbėti ir kiekvieno sulaukti danguje. Pašauktieji turi tą patį troškimą – kad blogio pasaulyje būtų mažiau. Pašaukimus augina Eucharistijos šventimas, malda.
Ganytojas pasidalijo pašaukimo istorijomis. „Nei tūkstantis arklių manęs nenuvežtų į vienuolyną“, – sakė viena sesuo, kurią labai piktindavo, kai vienuolės mergaites kalbindavo stoti į vienuolyną. Tačiau sujaudinta vienuolyne vykusios jaunimo dienos, ji netrukus jau sakė artimiesiems, kad stoja į vienuolyną. Atsisakė savo noro susituokti ir turėti 8 vaikus, nes suprato: nori turėti 100 vaikų ir trokšta juos visus vesti prie Dievo! Vienuolės tampa dvasinėmis motinomis ir šitaip nuostabiai išsipildo Jėzaus žodžiai: „Nėra nė vieno, kuris dėl manęs, ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje amžinojo gyvenimo“ (Mk 10, 29).
„Atsiliepimas į Jėzaus pašaukimą duoda nepaprastą tvirtumą. Kas Lietuvoje nesižavi Teofiliaus Matulionio tvirtumu“, – sakė Panevėžio vyskupas emeritas, pabrėždamas, jog pasaulis niekada nenustos žavėtis šventaisiais vienuoliais, ir tai skatina būti tvirtais tikėjimo liudytojais.
Visuotinėje maldoje meldžiant Dievo gailestingumo tądien prašyta drąsos Bažnyčiai, kad ji rodytų gailestingumą visai visuomenei ir jos atstumtiesiems, melstasi už vienuolius, kad jiems Viešpats padėtų džiaugsmu užkrėsti mūsų aplinką.
Vienuolių dieną Šiluvoje, prašant Kristaus liudijimo drąsos, užbaigė vakaro šv. Mišios, kurioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Kauno arkivyskupas dėkojo už atvykimą Kaišiadorių ganytojui, kuris savo tarnystės Kauno arkivyskupijoje metais daug rūpesčio skyrė Šiluvos šventovei.
Šiluvos piligrimus pasveikinęs Kaišiadorių vyskupijos, ypač artimai susijusios su pal. Teofiliumi, ordinaras, be kita, savo homilijoje padėkojo arkivyskupui Lionginui ir arkivyskupui Sigitui, kunigams visai Kauno arkivyskupijai, jos tikintiesiems už solidarumą, paramą rengiantis žymiausiam ir džiaugsmingiausiam Bažnyčios Lietuvoje įvykiui šiais metais – Teofiliaus beatifikacijai. Ganytojas sakė siunčiantis linkėjimus iš Kaišiadorių katedros, kur gerbiamos palaimintojo relikvijos – žmonės kaip sau artimą žmogų nori paliesti, apkabinti. Evangelijos žvilgsniu žvelgiant, palaimintasis, kaip ir Marija Šiluvoje, mums rodo kelią pas Jėzų. Dėl šio žmonių susitikimo su Jėzumi vyskupas Teofilius Matulionis kitados svajojo atnaujinti Šiluvą, įrengti čia aikštę.
„Ar įmanoma būtų buvę Teofiliui pakelti šitiek metų kančios be gyvo, labai artimo ryšio su Jėzumi?“ – sakė vysk. Jonas Ivanauskas, atkreipdamas dėmesį, jog šiais rūpesčių, reikalų ir skubos laikais susitikti su Jėzumi reikia tylos, Dievo žodžio klausymo ir maldos. Tik taip galime išgyventi gilų vidinį ir labai asmenišką džiaugsmą ir įgyti drąsos – kaip Emauso mokiniai, susibūrę su kitais, eiti ir liudyti Kristų. Be kita, Kaišiadorių ordinaras pakvietė visus atvykti į maldos vakarą su pal. Teofiliumi Kaišiadorių katedroje spalio pradžioje.
„Tegul Dievo Motina Marija, palaimintajam Teofiliui globojant, apkabina kiekvieną iš mūsų – apkabina Jėzaus meile“, – linkėjo homiliją užbaigdamas Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas.
Šią dieną piligrimams pasitarnavo Kauno II dekanato kunigai. Giedojo choras „Draugystė“ ir Raudondvario parapijos choras. šv. Mišiose buvo meldžiamasi už išbandymų patiriančias šeimas, prašoma drąsos būti Gailestingumo veidu atstumtiesiems. Dėkojama Dievui už kankinių ir šventųjų, ypač pal. Teofiliaus, gyvenimo pavyzdį. Dievo ir žmonių artumo bei paguodos melsta seneliams ir vienišiems žmonėms.
Caritas, tarnaujantis atlaiduose ir sutinkantis piligrimus „Susitikimų palapinėje“, šią dieną kvietė į pokalbį tema „Vienuoliai karitatyvinėje tarnystėje: dovana Bažnyčiai ir visuomenei.“ Jame džiaugtasi, kad vienuolijos yra jautrios aplinkos poreikiams ir savo liudijimu dalijasi su meile ir rūpesčiu. Temą pristatė ilgametė Kauno arkivyskupijos Carito bendradarbė Onutė Virbašiūtė bei sesuo Onutė ir Viktorija.
Kavos ir arbatos vėjo nugairintiems piligrimams parūpino Kauno II dekanato jungtinė komanda. Šią palapinę aplankė ir Kauno r. meras Valerijus Makūnas. Džiugiai kiekvieną pasitiko dekanato jaunimas, atlydėtas dekano mons. Augustino Paulausko.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
