Rugsėjo 15 dieną, kartu su visa Bažnyčia švenčiant Švč. Mergelę Mariją Sopulingąją, piligrimai Šiluvoje, „Marijos radijo“ klausytojai dėkojimo malda už visas atlaidų ir savo gyvenimo malones, už gyvybės ir gyvenimo dovaną, kartu su palaimintuoju Teofiliumi – už malonę priklausyti Kristaus Bažnyčiai, už tikėjimo kelionės palydėtojus ir už visus, nuoširdžiai tarnavusius Šiluvoje, užbaigė Šilinių atlaidus.
Kasdien Šiluva buvo gausiai lankoma piligrimų ne tik iš Lietuvos, jos miestų, miestelių, kaimų. Paminėta, jog Šiluvoje meldėsi mūsų sąjungininkų kariai (iš JAV, Vokietijos, Olandijos, Lenkijos), lankėsi Lenkijos (Punsko), JAV (Floridos), Kanados (Toronto) bei Slovakijos kunigai. Maldoje Šiluvoje dalyvavo ortodoksų ir evangelikų liuteronų dvasininkai (čia vyko antrosios Šiluvos istorijoje Ekumeninės pamaldos). Daugybė piligrimų atvykę į atlaidus susitaikė su Dievu asmenine išpažintimi – jiems kasdien patarnaudavo nuolat atlaiduose sielovados patarnavimus teikę kunigai bei tie, kurie atvykdavo dekanatų dienomis. Atlaiduose apsilankė visų trijų – Vilniaus, Telšių ir Kauno – seminarijų bendruomenės, o kauniečiai seminaristai patarnavo visas dienas. Pirmąkart Šilinėse patarnavo šiemet įšventintieji nuolatiniai diakonai. Per visas atlaidų dienas, švenčiant net šešerias Mišias kasdien, buvo išdalyta 27 tūkst. komunikantų. Giedojo beveik 50 chorų, piligrimus kasdien su šypsenomis sutikdavo kelios dešimtys jaunųjų, ištvermingųjų savanorių, kuriuos subūrė ir ugdo Jono Pauliaus II piligrimų centras (vadovas Mantas Kuraitis). Arkivyskupijos moksleivių, studentų žygiai bei XV tarptautinis žygis nuo Kryžių kalno tęsė šimtametes piligrimystės pėsčiomis tradicijas. Šiluvoje gimsta nauja Žiburių eisenos su Švč. Sakramentu tradicija, įprasta piligriminėms šventovėms pasaulyje.
„Savo gyvenime patiriame stygių nuo pat kūdikystės. Ir pamažu mokomės už viską dėkoti“, – sakė dėkojimo temai ir savo katechezę skyręs kun. Povilas Narijauskas. „Marijos radijo“ programų direktorius joje kėlė klausimus: ar mažai gauname, jei mažai dėkojame? O galbūt nepastebime, kas mūsų gyvenime yra malonė? Jei nenorime dėkoti, vadinasi, nepasitikime Dievu? Be to, kaip sakyta katechezėje, dėkoti turime ne vien už gerą – ir iš to, ko šiandien nesuvokiame savo gyvenime, Dievas gali išauginti vaisius.
„Malonė – tai Dievo artumo patyrimas. Esame pašaukti dėkoti – kad visas mūsų gyvenimas, kiekviena diena būtų dėkojimas“, – sakė kun. P. Narijauskas.
Už Mergelės Marijos motinišką globą ir užtarimą šią dieną buvo dėkojama iškilmingoje Eucharistijoje. Pilnutėlėje piligrimų Šiluvos bazilikoje liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ bei kelių vyskupijų kunigai. Patarnavo diakonai Darius Chmieliauskas ir Benas Ulevičius.
Giedojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras „Krantas“, vadovaujami Leonido Abario ir Dovilės Mačiukaitės- Krasauskienės, ir Kauno arkikatedros bazilikos choras „Cantatae“, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės. Vargonavo Renata Marcinkutė-Lesieur .
Homiliją pasakęs Telšių vyskupas Jonas Boruta kvietė mąstyti, kodėl Mariją tituluojame Apaštalų Karaliene. Ji tyli, paprasta ir nuolanki Palestinos provincijos moteris. Apaštalų darbuose neminima, kad ji būtų įsijungusi į apaštalų skelbimą, kai jie buvo Šventosios Dvasios paliesti ir išsiųsti skelbti Evangelijos. Vis dėlto Marija nuo pat pradžių buvo paskirta būti Apaštalų Karaliene. Marija – nuodėmės nepaliesta ir jos nepadariusi, malonės pilna nuo pat savo pašaukimo būti Dievo Sūnaus Motina pradžios. Žvelgdami į Šventosios Dvasios įkvėptus Šventojo Rašto puslapius iš Marijos mokomės, kas svarbiausia apaštalavimo darbe. Pasak Telšių vyskupo, Marija moko, kaip reikia priimti ir kitiems perteikti giliausias dieviškojo tikėjimo gelmes.
„Mums reikia eiti šiuo Marijos rodomu keliu. Marija nurodo, jog tikėjimą turime svarstyti savo širdyje, su meile Dievui, iš Jo išeinančiai Tiesai ir Šviesai“, – sakė vysk. J. Boruta, atkreipdamas dėmesį, jog tik Dievą mylinti širdis gali priimti Jo mokymą. Ne viską padarome, išmokydami vaikus poterių, bet neuždegdami vaiko širdies. Marijos mokykloje kita pedagogika – tai meilės mokykla. Ganytojas linkėjo ne pykti, ne kritikuoti pasaulį, bet pradėti nuo savęs ir tuomet su meile perkeisti jį taip, kaip Dievas mus nori matyti.
Ši Eucharistijos liturgija jau skelbė atlaidų pabaigą, tad už visas jų malones Viešpačiui dėkojant buvo sugiedotas himnas „Tave, Dieve, garbinam“. Iš atlaidų šios dienos piligrimai išvyko palaiminti Švenčiausiuoju Sakramentu.
Kauno arkivyskupas dėkojo šios dienos ir visų atlaidų dalyviams, Lietuvos vyskupams, visų vyskupijų kunigams ir ypač tiems, kurie visas atlaidų dienas patarnavo klausyklose, nuolatiniams diakonams, visą savaitę atlaiduose patarnavusiems seminaristams, zakristijonams, giedojusiems chorams, „Marijos radijui“ ir jo klausytojams, šventoves puošusiems floristams, valytojoms, šeimininkėms, Šiluvos parapijos kunigams ir visai bendruomenei, jos jaunimui, atlaiduose tarnavusioms seserims vienuolėms ir ypač jauniesiems, ištvermingiesiems savanoriams, kurių gražus būrys ir šiemet rūpinosi atlaidų rimtimi ir tvarka.
Rugsėjo 15 d. sielovados patarnavimus teikė Raseinių dekanato kunigai. Giedojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ mišrus choras „Draugystė“, VDU „Rasos“ gimnazijos ir Šiluvos parapijos choras. „Carito“ tema atlaiduose taip pat buvo skirta dėkojimui: „Dėkojame, kad esame: matoma ir nematoma epilepsijos pusė.“
„Meldžiuosi už jus“, – sakė arkivyskupas Lionginas vakaro šv. Mišiose, į kurias iš tiesų dar gausiai susirinko piligrimai, dėkodamas visiems, kurie nuoširdžiu darbu ir patarnavimu prisidėjo prie šių atlaidų organizavimo. Šv. Mišiose buvo dėkojama už atlaiduose patirtas malones. Ganytojas visų žvilgsnį kreipė į Mergelė Mariją – Dievo Sūnaus Motiną, visiškai susivienijusią su kenčiančiu Sūnumi, įsijautusią į Jo kančią, drauge su Juo klusnumu priėmusią Tėvo valią.
„Marija mums pavyzdys, kaip suprasti ir priimti kitą, jo skausmą, padėti iš jo išsivaduoti“, – sakė arkivyskupas, išsakydamas tikėjimą, jog iš Šiluvos daugelis išsivežė daugiau paguodos širdyse, juolab kad daug žmonių atlaiduose padėjo reikalingais pasitarnavimais. Marija Šiluvoje mokė garbinti Dievą, ugdė pasitikėjimą Juo ir ištvermingumą.
„Per šiuos atlaidus Dievas kiekvieną kuo nors palietė, prakalbino per maldą, susitikimą, vaizdą, pokalbį – kiekvieną kitaip. Tegul tai priartins prie Dievo. Auginkime tai, neapleiskime, kaip Marija, kuri buvo atvira Dievui ir gyveno su Juo“, – sakė Kauno arkivyskupas, užbaigdamas 2017-ųjų, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metų, Šilines.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba