Rugpjūčio 15 dieną, pirmadienį, gausiai susirinkę Pažaislyje kauniečiai bei jų svečiai šventė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ją savo vienuolyno kiemelyje pakvietė švęsti seserys kazimierietės, Žolinės išvakarėse paminėjusios kongregacijos įsteigimo 90 metų sukaktį.
Atvykusieji švęsti Žolinės Eucharistijos dar gerokai prieš jos pradžią gausiai užpildė vienuolyno kiemelį, kuriame priešais įspūdingąją Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią buvo parengtas altorius su gėlėmis apipintu Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu. Daug žmonių čia pat, kiemelyje turėjo galimybę atlikti išpažintį ir labai brangią, tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionių švenčiamą Marijos išaukštinimo šventę švęsti susitaikius su Dievu.
15 val. prasidėjusiai iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo mons. Vytautas Grigaravičius, mons. Lionginas Vaičiulionis, kiti kunigai. Tradiciškai per Žolinės pamaldas Pažaislyje giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas dirigento ir meno vadovo prof. Petro Bingelio.
Žolinės Eucharistijoje vysk. J. Ivanauskas, pašventinęs žolynus – Dievo maloningumo žmogui vaisius, kvietė dėkoti Viešpačiui už seseris kazimierietes, Marijos Ėmimo į dangų proga melstis vieniems už kitus, kad kiekvieno širdyje būtų daugiau dangaus ilgesio, kad daugiau dangaus būtų žmonių gyvenimuose, darbuose.
Vėliau savo homilijoje vysk. J. Ivanauskas Marijos išaukštinimą susiejo su begaline Dievo meile ir jo artumu. Šis išaukštinimas danguje, pasak ganytojo, ir mums yra tarsi tolima žvaigždė, kurios siekti esame ir mes pašaukti.
Ar mes iš tikro neturime dangaus patirties ir dangus mums tėra tolima teologinė sąvoka? Pasak ganytojo, dangaus tikrovės mumyse yra tiek, kiek turime žemiškos patirties – savo pačių, kitų žmonių, žmonijos istorijos, kiek trokštame laimės, savo gyvenimo ir darbų prasmingumo, trokštame gėrio kitiems ir mokame jį priimti iš kitų. Deja, kaip buvo ir priminta, yra ir blogis, kuris traukia žmogų tolyn nuo dangaus, bet jo įveikti negali. Homilijoje buvo iškeltas prieš 70 metų Aušvice nukankinto šventojo kun. Maksimilijono Kolbės, pasirinkusio mirtį koncentracijos stovykloje vietoj šeimos tėvo, pavyzdys, ir pabrėžta, jog pasipriešinimas blogiui gerumu savo aplinkoje turi didžiausią vertę, liudija, jog gerumas yra nenugalimas.
Užbaigdamas homiliją vysk. J. Ivanauskas paragino atlikti nelengvą užduotį: siekti tiesos ir meilės – tai ir yra kelias į dangų, kuris prasideda jau dabar, žemėje ir tęsis, kai Dievas jį išties padovanos.
Svetingai priėmusios vienuolyne atlaidų dalyvius, seserys kazimierietės, bendruomeninėje maldoje dėkodamos Dievui už jo dovanotą tikėjimo, vilties ir meilės kelią, kvietė visus melstis ir už naujus pašaukimus, taip pat už kongregacijos bendradarbius, o atnašų procesijoje nešė jubiliejinę žvakę bei vienuolyno sode užaugintų vasaros gėrybių.
Iškilmių pabaigoje prieš ganytojišką palaiminimą seserys dėkojo visiems, padėjusiems paminėti jų kongregacijos sukaktį. Išsamioje 2 dienų programoje buvo ir kongregacijos istoriją, jos steigėją Motiną Mariją Kazimierą Kaupaitę (1880–1940) menančios konferencijos, seserų liudijimai, vienuolinių įžadų sukaktys, jubiliejinė fotografijų paroda bei malda už visus Pažaislio vienuolyno lankytojus ir piligrimus (išsamiau žr. Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seseris; taip pat plačiau žr. apie Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną).
Po pamaldų vienuolyno kiemelyje Kauno valstybinis choras ir solistai surengė koncertą.
