Pranciškonų pasauliečių pašaukimų diena „Mano Dievas ir mano viskas!“ Kaune (2017 09 30)
„Koks Jis nuostabus!“ – pranciškoniškojo jaunimo šlovinimo giesme rugsėjo 30-ąją prasidėjo Kauno regiono pranciškonų pasauliečių (OFS) pašaukimų diena. Šviesų šeštadienio rytmetį susirinkusieji į Kauno arkivyskupijos konferencijų salę, susidomėję ir degantys šv. Pranciškaus dvasingumu, noriai dalijosi šiuo dvasiniu lobiu ir liudijo pranciškoniškojo pašaukimo grožį – giesme, pasidalijimais konferencijose ir netgi... šokiais.
Pašaukimų dienos programoje svarbi vieta teko pranciškonų pasauliečių ir pranciškoniškojo jaunimo gyvenimo savuoju pašaukimu sampratai bei liudijimui. Paprastai, patraukliai ir giliai konferencijų pranešimų mintimis buvo žvelgiama į šv. Pranciškaus asmens ir jo įkurtų ordinų veiklos prasmę gyvenant Kristaus Evangelija.
Pirmoje konferencijoje „Šv. Pranciškaus aktualumas XXI a. žmogui“ prel. prof. dr. (h. p.) Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS pabrėžė, kad šio šventojo misija dar neatsiskleidusi: visų laikų pranciškonams jo meilė Dievui ir artimui visiškame neturte – evangelinio gyvenimo kelio idealas ir iššūkis. XXI a. žmogui, pasirinkusiam „Pax et bonum“ liudijimą, keičiasi linksmybių ir pasaulio tuštybės samprata, gyvenimas tampa gyvu santykiu su Kristumi.
Apie tokį gyvenimą paliudijo OFS senbuviai – Aldona Draudvilienė OFS ir Jonas Grigas OFS. „Jutau Dievo valią ir ėjau ten, kur Jis mane siuntė. Esu Dievo delne ir nieko nebijau“, – sakė ses. Aldona, iškentusi lagerio sunkumus ir pakėlusi gyventi sergančius bei nuliūdusius žmones. Br. Jonas, 50 metų esantis ordine, paliudijo, kad visas jo gyvenimas – atgimimas Kristuje laukiant Dievo valios išsipildymo. Savo pranciškoniškojo pašaukimo brendimo istorija pasidalijo kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM, prieš 25-erius metus ieškodamas Dievo ir radęs OFS, o vėliau prisijungęs prie mažesniųjų brolių. Nuoširdi br. Juozapo padėka sesėms ir broliams pasauliečiams, kurių maldų ir pavyzdžio dėka jis išlaikė tikėjimo kelyje, sugraudino ir įkvėpė OFS narius ir į Pašaukimų dieną atvykusius svečius.
Prasmingai Pašaukimų dienos dalyvius pasveikino pranciškoniškų kongregacijų seserys: Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių generalinė vyresnioji ses. Romualda Alma Vabuolaitė ir Švč. Jėzaus Širdies mažųjų tarnaičių ses. Birutė Žemaitytė.
Didžiulė staigmena visiems dalyviams tapo JauPros (pranciškoniškojo jaunimo) pasirodymas. Jaunimas ryžosi pristatyti vienuolinio gyvenimo pažadus – skaistybę, neturtą ir klusnumą. Puikiai inscenizuotą „skaistybės“ dramą pratęsė Viktoro Jermolovo liudijimas apie renginių vedėjo ir Kristaus sekėjo neturto praktikavimą. O klusnumo dorybę teko paliudyti salėje susirinkusiems vyresniesiems, kurie turėjo klusniai mokytis iš jaunimo šokių žingsnelių ir drauge šokti.
Po pietų buvo pristatyta knygų paroda apie šv. Pranciškų bei pranciškonus ir toliau tęsėsi konferencijos. Kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM pranešime „Šv. Pranciškus – pranašas savo ir mūsų laikams“ apibendrino, jog pranašas – tai tas, kuris turi Dievo žvilgsnį, moka pasaulyje pamatyti Dievo planą ir Jo darbus. Toks buvo šv. Pranciškus, neturtu išlaisvinęs savo širdį, tapęs mažiausiu iš mažiausių ir nuveikęs didžiulių darbų. „Išpažinkime, – kvietė brolis Juozapas Marija, – jog esame dulkės, ir prašykime, kad Viešpats įkvėptų Dvasią ir įgalintų daryti Jo darbus.“
Apie pranciškonų pasauliečių evangelinių priesakų vykdymą istorijoje kalbėjusi dr. Vilija Karaliūnaitė OFS pabrėžė unikalaus šv. Pranciškaus Asyžiečio sprendimo įkurti ordiną, kuris būtų pasaulietiškas ir kartu pašvęstasis, praktiškumą. Milžinišką šio ordino, keitusio žmonių gyvenimus ir sampratas, įtaką liudija visuomenės pokyčiai ir „karališkojo“ ordino vardas. Kuklus gyvenimo būdas, sąmoningai prisiimtas tarnavimo artimui pareigos suvokimas kyla iš evangelinių priesakų – „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“, „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių, man padarėte“ – vykdymo. Šv. Pranciškaus pavyzdžiu visiškai atsiduoti Kristaus Bažnyčiai ir daryti tai, ko šiuo metu Bažnyčiai labiausiai reikia, – tokia pasauliečio pranciškono misija.
Konferenciją pranešimu „OFS gyvenimo būdas: Regulos reikšmė“ baigė dr. Bronė Gudaitytė OFS. Ji klausė: kodėl esame Atgailaujančiųjų ordinas? Nes be atgailos Evangelijos žodžiai yra negyvi. Tikėjimas ir atgaila – dvi Gerosios Naujienos pusės: per savęs atsisakymą ir atsivėrimą Kristui žmogus sveiksta pats ir kelia kitus. Šias mintis prelegentė apibendrino kvietimu: „Ateikite, imkite mano jungą ir mokykitės iš manęs – tai Kristaus kvietimas kiekvienam pasiryžusiam eiti pranciškoniškojo pašaukimo, t. y. atgailos, keliu.“
Visi, norintieji pažinti pranciškoniškąjį dvasingumą, gali tai padaryti dalyvaudami OFS gyvenime. „Ateikite į Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčią ir kiekvieną ketvirtadienį po vakaro šv. Mišių junkitės į įvairias pasauliečių pranciškonų veiklas“, – pakvietė šio renginio vedėja Vilija Karaliūnaitė OFS.
Pašaukimų dienos programą Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje vainikavo šv. Mišių liturgija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Tikru konferencijos apibendrinimu ir OFS misijos paskelbimu galima pavadinti arkivyskupo pasakytos homilijos mintis. „Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“ (Lk 9, 45) – tai tikrovė, kuri išsipildė Alyvų kalne ir kuri vyksta dabar. Kasdien Kristus atsiduoda į žmonių rankas ir aukojasi, leidžiasi nukryžiuojamas. Priimti mums atsiduodantį Kristų ir nešti Jį kitiems – tai misija, kurią galime vykdyti kiekvienas“, – pakvietė arkivyskupas Lionginas.
Pranciškoniškojo jaunimo giesmės, broliškas Kristaus ramybės palinkėjimas ir vienybė Komunijoje – ši šv. Mišių stiprybę liudijanti bendrystė tęsėsi konvento kiemelyje prie vakarinio agapės stalo. Visi dėkojome Kauno arkivyskupui už globą, džiaugėmės pranciškoniškąja šeima ir kūrėme planus ateities susitikimams.
Vilija Karaliūnaitė OFS
