Spalio 4 dieną Kauno arkivyskupijos kunigai kurijoje susirinko į pirmąją po vasaros pertraukos nuolatinio ugdymo konferenciją. Joje prelegente šį kartą pakviesta „Kataliko balso“ Lietuvoje vadovė Toma Bružaitė aptarė Bažnyčios mokymo pristatymo viešojoje erdvėje klausimus. Be to, susirinkime aptartos kitos sielovados aktualijos, ypač pasirengimo sakramentams bei Dievo tarnaičių Adelės Dirsytės bei Elenos Spirgevičiūtės šventumo garso sklaida.
„Šeima, gyvybė, seksualumas – mus pasiekia daug aštrių ypač šių sričių klausimų, užduodamų Bažnyčiai. Kaip elgtis – tylėti, konfrontuoti ar diskutuoti? – sakė konferencijai vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, pristatydamas pirmojo pranešimo temą kunigams.
„Mano tikslas pasakyti, kad jūs savo tarnystėje nesate vieni, o ir „nepatogūs“ klausimai gali būti įrankis nešti Gerąją naujieną“, – šiais žodžiais kreipėsi į kunigus Toma Bružaitė, pasauliečių tarnystę Bažnyčioje pavadinusi privilegija. Šitoks tarnavimas yra ir „Kataliko balsas“ – 2010 m. Didžiojoje Britanijoje prieš popiežiaus Benedikto XVI vizitą kilusi pasauliečių iniciatyva, dabar plėtojama daugiau kaip dešimtyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Iniciatyva kilo, kai viešojoje erdvėje įsivyravo ypač skeptiškos nuomonės ruošiantis minėtajam popiežiaus vizitui Didžiojoje Britanijoje. Buvo aštriai keliami ne tik su vizitu, bet ir su Katalikų Bažnyčios mokymu susiję klausimai. Matydami, jog vizitas gali ir nepavykti, trys pasauliečiai žurnalistai įsteigė grupę, kurioje pasauliečiai buvo mokomi viešojoje erdvėje kalbėti apie Bažnyčios poziciją įvairiais klausimais, keisti priešišką nusiteikimą jos atžvilgiu. Galiausiai popiežiaus Benedikto XVI vizitas Didžiojoje Britanijoje laikytas itin pavykusiu, o šis sėkmingas projektas vyskupų prašymu tęsiamas ir dabar apima įvairias šalis bei atliepia jų poreikius.
Vėliau prelegentė kunigams pristatė „kritinės“ temas, dėl kurių dažniausiai Bažnyčiai metami kaltinimai bei demonstruojamas priešiškumas. Tai Bažnyčia ir politinis gyvenimas – kiek katalikai gali būti politikoje ir ką reiškia Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės, pamirštant, jog katalikai, būdami visuomenės dalis, į visuomeninę erdvę, politiką ateina su savo įsitikinimais. Ypač aštriai visuomenėje keliami Bažnyčios požiūrio į seksualumą, lytinę prievartą klausimai. Aštrios diskusijos kyla iš tikrojo Bažnyčios mokymo nepažinimo, įsitikinimo savo teisumu pozicijos, kita vertus, pvz., lytinė prievarta, pasak T. Bružaitės, per mažai Bažnyčioje viešai aptarinėtas klausimas, tai tebėra skaudi tema. Požiūrio į kontracepciją kritiką sukelia ir pačių pasauliečių dvilypis elgesys, kai negyvena taip, kaip moko Bažnyčia. Tikėjimas bandomas apriboti tik privačia erdve, o jo viešumas sukelia netoleravimo, noro primesti savo pažiūras kaltinimus. Diskusijoje dėl eutanazijos Bažnyčia dar turi ieškoti būdų, kaip dialoge su specialistais pagelbėti žmogui beviltiškoje situacijoje. Bažnyčia, nepažinus jos mokymo, kaltinama nejautrumu žmonėms dirbtinio apvaisinimo, abortų, skyrybų, „sugyvenimo“ situacijose. Pačia „lietuviškiausia“ tema tarp „kritinių“ klausimų viešojoje erdvėje yra Bažnyčia ir turtas. Pasak T. Bružaitės, čia padėtų surenkamų aukų viešumas – aukotojai tuomet pamatytų ir skurdžias aukas.
Kaip pašalinti nesusikalbėjimo kliūtis, kaip rasti būdų sumažinti pasipiktinimus Bažnyčios atžvilgiu? Su kunigais T. Bružaitė pasidalijo diskutavimo pagrindais neužimant konfliktuose dažniausiai pasitaikančios gynybinės pozicijos. Tai ir kultūrinio konteksto išmanymas, suvokimas, kodėl žmogus vienaip ar kitaip mąsto, aiškus tiesos sakymas. Svarbu parodyti, kad tiesa ir skaidrumas yra vertybės. Paaiškinti, ką Bažnyčia sako ir kodėl. Suprasti, kad diskusijoje svarbiausias esu ne aš, bet mano pašnekovas. Būti šalia žmogaus, pasitikėti Dievo veikimu. Dar svarbiau – ne ką sakome, bet kaip gyvename. Žodžio svoris yra pats gyvenimas. „Katalikų balso“ vadovė visiems rekomendavo prisiminti apaštališkąjį paraginimą Evangelii Gaudium, skatinantį išeiti į nepatogias situacijas, į priešišką kultūrą, kalbantį apie Bažnyčią kaip misionierę.
Konferencijos pabaigoje pristatydamas sielovados aktualijas, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas pasveikino kun. Valdą Paurą OCD ir karmelitus, pradėjusius misiją arkivyskupijoje. Vėliau atkreipė dėmesį į suaugusiųjų katechumenatą – LVK sprendimu šie metai yra pereinamieji, kol bus pradedama katechumenato programa parapijose. Dabar suaugusiųjų katechumenato grupė veiks prie arkikatedros. Jei norės krikštytis suaugęs, prie prašymo reikės pridėti informaciją apie pasiruošimą. Arkivyskupas atkreipė dėmesį į tėvų katechezes rengiant vaikų Krikštui, jose patariama naudotis parengtomis priemonėmis (knygele, filmu, katekizmu „DOCAT. Ką daryti? Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas“).
Ganytojas taip pat pranešė apie kun. Andriaus Končiaus paskyrimą Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylų postulatoriumi, pakvietė visus melstis, skleisti jų šventumo žinią, ja dalytis, ją liudyti – šių moterų gyvenimas yra pavyzdys, kad ir pasauliečiai gali būti mūsų šventieji. Sprendžiama, kaip įamžinti Adelės Dirsytės atminimą jos tėviškėje Šėtos parapijoje.
Buvo aptarti parapijų Nekilnojamojo turto nuosavybės registravimo ir tvarkymo klausimai, akcentuota Ekonomo tarnybos pagalba parapijų klebonams. Parapijos gali teikti projektus, kurie bus remiami iš žiniasklaidai skirtų tikslinių aukų. Misijų sekmadienį spalio 22 d. rinkliava skiriama Bažnyčios misijoms pasaulyje.
Mons. Kęstutis Latoža pranešė apie Gailestingumo Motinos atlaidus Vilniuje lapkričio mėn., papasakojo apie Aušros Vartų bei paveikslo gerbimo istoriją. Viena iš Aušros Vartų Dievo Motinos karūnų turi Taikos Karalienės titulą, tad šiemet atlaiduose ir bus meldžiamasi taikos intencija bei apmąstomos krikščioniškos dorybės.
Lapkričio 8 d. kunigų konferencija prasidės šv. Mišiomis arkikatedroje už mirusius arkivyskupijos dvasininkus. Kitą savaitę – kunigų rekolekcijos Šiluvoje, jas ves svečias arkivyskupas Tadas Kondrusevičius (Minsko ir Mogiliovo arkivyskupija).