Spalio 20 d. arkivyskupijos kurijoje vyko ugdymo seminaras maldos grupių vadovams tema „Malda Biblijoje. Mokomės melstis“. Jį vedė Vilkaviškio vyskupijos kun. Arvydas Jakušovas, Šventojo Rašto egzegezės žinovas, egzegezės studijas baigęs Romoje. Dalyvavo daugiau kaip 20 žmonių iš Kauno, Raseinių, Jonavos.
Seminare išsamiai aptarta, kaip pasiruošti maldai su Šventuoju Raštu: tai yra nutyrinti save, įsisąmoninti Dievo artumą, mintimis pasirengti susitikimui su Viešpačiu. Svarbu prašyti Šventosios Dvasios, kad troškimai ir valia, protas ir atmintis būtų skirti vien Dievui garbinti ir Jam tarnauti. Taip pasirengiame priimti dovaną, kurią per Evangelijos ištrauką Dievas nori padovanoti.
Meldžiamės su Šventuoju Raštu, kai skaitydami jo ištrauką medituojame kiekvieną žodį, naudojamės atmintimi, intelektu ir valia, kad prisimintume, suvoktume ir taikytume savo gyvenime, kad trokštume, prašytume, dėkotume, mylėtume, garbintume. Pasak prelegento, svarbu neskubėti, ypač atkreipti dėmesį į tai, kas teikia įkvėpimą, ramybę, paguodą. Pabaigoje tinka pokalbis su Dievu tarsi draugu ir „Tėve mūsų“ malda. Vėliau rekomenduojama pasvarstyti, kaip pasisekė, kokių vaisių, dvasinių paskaitų davė šis metodas.
Buvo aptartos maldos Biblijoje. Senajame Testamente tai laiminimo, dėkojimo, atgailos maldos, malda už save ir kitų užtarimas ir kt. Remiantis Evangelijų ištraukomis, Naujajame Testamente buvo išskirtos šios maldos: svarbiausioji, paties Jėzaus išmokytoji „Tėve mūsų“, atsidavimo Dievui sunkumų akivaizdoje malda (ja meldėsi Jėzus Alyvų sode), malda prašant gailestingumo (muitininko, neregio malda), malda prašant sau išganymo, malda mirštant, atleidimo ir dėkojimo maldos, taip pat garbinimo ir šlovinimo maldos, pvz., Apr 5, 12, pvz. : <...> „Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, imti valdžią ir turtus, ir išmintį, ir galybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“; Apr 15, 3–4: „Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: „Didingi ir nuostabūs tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri tavieji keliai, tautų Valdove! Kas gi nesibijotų, Viešpatie, ir negerbtų tavojo vardo?! Juk tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir šlovindamos puls veidu prieš tave, nes paaiškėjo tavo teisūs sprendimai.“
Daug naujo maldos grupių vadovai sužinojo apie psalmes, jų sandarą. Buvo pabrėžta, jog neretai psalmėse besimeldžiantis žmogus neprašo sau iš Dievo kokių nors dalykų. Jis paprasčiausiai išreiškia savo pasitikėjimą Dievu ir Jam atsiduoda kaip ramybės ir džiaugsmo šaltiniui.