Nuotraukos – Marijos Stanulytės, Silvijos Knezekytės, Rasos Ambraziejienės, Karmelitų, Šventosios Dvasios, Šv. Jono Pauliaus II parapijų, Kauno Įgulos kapelionato, Kauno kunigų seminarijos, arkivyskupijos CARITO, Jono Pauliaus II piligrimų centro ir kt.
2017-aisiais Kauno arkivyskupija, kaip ir visa Bažnyčia Lietuvoje, šventė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metus. Piligriminėse kelionėse lankėme jo gyvenimo vietas, meldėme paskelbimo palaimintuoju ir galiausiai su tūkstantinėmis miniomis Vilniaus Katedros aikštėje birželio 25 d. patirdami Dievo malonių gausą šventėme beatifikacijos iškilmes.
Sausį Kaune į plenarinį LVK posėdį susirinkę Lietuvos vyskupai, o vasarį – arkivyskupijos kunigai, dalyvavę ugdymo konferencijoje, aptarė Teofiliaus Matulionio metus ir pasirengimo būsimai jo beatifikacijai klausimus. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas įteikė Kauno arkivyskupui Lionginui Virbalui arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos dekretą ir egzempliorių Postio super martyrio – beatifikacijos bylos atrinktų dokumentų rinkinį, kuris pateikiamas Apaštalų Sostui.
Buvo minėtos ir glaudžios arkivyskupo T. Matulionio sąsajos su Kauno arkivyskupija. T. Matulionis tarnavo joje sugrįžęs į Lietuvą nuo 1936 iki 1943 metų. Jo dėka Šv. Mikalojaus (benediktinių) rektorate buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. 2017 metų vasarį Kauno seserys benediktinės savo buvusio kapeliono metų proga kvietė į Švč. Sakramento adoraciją už Lietuvą. Seserys vėliau surengė paramos koncertą, kad jo aukos padėtų Šv. Mikalojaus bažnyčioje įrengti vietą palaimintojo relikvijoms gerbti.
Gegužės 4 d. VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vyko Teofiliaus Matulionio metams skirta mokslinė konferencija „Martyrium reikšmė Bažnyčios gyvenime XX a. totalitarinių ideologijų kontekste“. Ją rengė Kaišiadorių vyskupijos kurija, Katalikų teologijos fakultetas bei Gyvenimo ir tikėjimo institutas. Tą pačią dieną Kaune, Perkūno name, atidaryta paroda „Būsimas palaimintasis Teofilius Matulionis – beginklė tiesa“. Tai buvo beatifikacijai skirtų parodų ciklo tęsinys – šios parodos taip pat vyko Vilniuje, LR Seime ir Dailininkų sąjungos galerijoje.
Artėjant Teofiliaus Matulionio beatifikacijai ir jau vėliau, jai pasibaigus, arkivyskupijos dvasininkai, kurijos, institucijų darbuotojai, jaunieji savanoriai, parapijų ir kitos bendruomenės lankėsi Kaišiadoryse, Guronyse ir Birštone (kai kurie net ir Rusijoje), šiose piligriminėse kelionėse artimiau pažino arkivyskupo Teofiliaus gyvenimą ir patyrė, kokiu gyvu tikėjimu tebealsuoja jo gyventos vietos, kokį didį ganytoją ir užtarėją šiandien visi turime Lietuvoje.
Vasario 14-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje su kauniečiais ir miesto svečiais, suvažiavusiais iš įvairių Lietuvos vietų, dalijomės 2017 metų Šv. Valentino dienos KITAIP džiaugsmu. Dešimtąjį kartą vykęs renginys, šįsyk pavadintas „Krisk į meilę“, sudomino apie pusaštunto tūkstančio žiūrovų, dar tūkstančiai jų galėjo žiūrėti tiesioginę LRT „Kultūros“ kanalo transliaciją ar klausytis jos per „Marijos radiją“. Šventės dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, vėliau popiežiaus Pranciškaus tėviškąjį palaiminimą perdavė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana, o visiems pabaigoje buvo skirtas ypatingas – į Kauną susirinkusių Lietuvos vyskupų – palaiminimas.
Arkivyskupijos kurija 2017 metais tęsė vakarus „Kunigai (ir ne tik) kavinėse“, atnaujindama jų formatą – vakarai vyko diskusijų forma. Jų temos, pvz., „Aš – savo likimo kalvis?“ „Krikščionybė ir baltiškumas – tik kultūrų konfrontacija?“ ir kt., patraukė kauniečių dėmesį, jiems buvo įdomu išgirsti, kokiais argumentais krikščioniškąjį požiūrį diskusijose gynė jose dalyvaujantys dvasininkai. Maldos už krikščionių vienybę savaitėje ypatingas pirmasis diskusijų vakaras „Daugirdo“ kavinėje vyko tema „Vienas Dievas – daug Bažnyčių?“ su kitų krikščioniškų Bažnyčių dvasininkais.
2017 metais buvo tęsiamas sielovados bendradarbių parapijose ugdymo ciklas „Kad Tavo namuose būtų gera ir jauku“ pabrėžiant, jog kiekvieno tarnystė Bažnyčioje yra dovana bendruomenei ir kiekvienas net ir mažiausiu savo darbu galime pasitarnauti artimui, padėti sutikti Kristų visiems ateinantiems į bažnyčias. Be seminarų parapijų referentams, vargonininkams, maldos grupių vadovams, pradėti seminarai liturgijos skaitovams, floristams, bažnyčių tvarkytojams.
Kovo pradžioje mokslo metus pradėjo Evangelizacijos mokykla, pakvietusi žmones, turinčius Jėzaus meile degančias širdis ir norinčius mokytis, kaip tuo dalytis su kitais. Į pakvietimą rengtis evangelizacinėms misijoms minėtoje mokykloje atsiliepė 24 dalyviai, po pasirengimo lankę kalinius, senelius slaugos ligoninėje, su Gerąja naujiena ėję į Kauno miesto bei Trakų gatves, savanoriavę kituose Miesto misijų savaitės renginiuose.
Kovo 18 d. arkivyskupijos muziejuje paminėtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 45-metis, Susitikime dalyvavo „LKB kronikos“ redaktorius arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, savo prisiminimais pasidalijo kiti leidimo ir platinimo bendraminčiai ir bendražygiai, tarp jų – ir seserys eucharistietės, 2017 m. spalį minėjusios savo kongregacijos 70-metį.
Prieš 2017 m. Velykas surengta gausi žmonių, ypač jaunimo, Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio eisena miesto gatvėmis, tradiciškai prasidėjusi prie Įgulos bažnyčios ir pasibaigusi arkikatedroje bazilikoje.
Velyknakčio Žiburių liturgija prasidėjo greta arkikatedros, Rotušės aikštėje, pašventinant ugnį ir nuo jos uždegant Velykų žvakę. Gausūs Velyknakčio dalyviai arkikatedroje meldėsi už 8 suaugusius katechumenus, priimančius Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus, ir džiaugsmingai sveikino juos tapus Katalikų Bažnyčios nariais.
Iškart po Velykų balandžio 20 d. popiežius Pranciškus paskyrė Kauno arkivyskupijos augziliarą vyskupą Kęstutį Kėvalą Telšių vyskupijos koadjutoriumi. Gegužės pabaigoje arkivyskupijos bendruomenė dėkojo Dievui už vysk. Kęstučio, vėliau tapusio Telšių ordinaru, tarnystę.
Balandžio 23 d. Atsinaujinimo dienoje „Šventosios Dvasios cunamis“ Kaune paminėtas katalikų charizminio atsinaujinimo 50-metis. Spalį bendruomenė „Gyvieji akmenys“ surengė ypatingą Atsinaujinimo dieną „Šlovinsiu kaip Dovydas“ su mesijiniais žydais iš Kijevo minint mesijinių žydų judėjimo pasaulyje 50-metį.
Gegužės 12–13 d. Kauno arkivyskupijos kvietimu piligrimai iš įvairių Lietuvos vyskupijų susirinko į nacionalinį Fatimos apsireiškimų 100-mečio paminėjimą Šiluvoje. Malda kaip dvasinis tiltas sujungė dvi piligrimines šventoves – Lietuvoje ir Portugalijoje, kurios buvo palaimintos ypatingu Mergelės Marijos artumu. Keli tūkstančiai piligrimų Šiluvoje susivienijo su popiežiaus Pranciškaus ir Fatimos maldininkų malda, tą dieną Šventajam Tėvui atvykus į Fatimą.
Birželio 24 d., švenčiant arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimą, arkikatedroje bazilikoje nuolatiniais diakonais įšventinti 5 vedę vyrai. Arkivyskupijos šventės dalyviai tapo istorinio įvykio liudininkais – pirmąkart šventimai buvo suteikti savo profesijas, darbus ir šeimas turintiems pasauliečiams vyrams, kurie sėkmingai baigė penkerių metų studijų ir ugdymo programą.
„Viešpats mums leidžia suprasti, kad tarnysčių ratas turi būti platesnis, kad reikia jas skatinti ir prašyti, jog kiekvienas Bažnyčios narys pagal gautus talentus ir užduotis atsakingai bei visomis jėgomis prisidėtų prie Dievo karalystės kūrimo. Kai apaštalų laikų Bažnyčia gavo užduotį evangelizuoti visą pasaulį, Šventoji Dvasia paskatino gausinti tarnystes, o ne vien rūpintis tarnų gausėjimu. Krikščionių bendruomenė yra graži ir patraukli, išplėsdama erdvę charizmoms, kad visi galėtų dalyvauti bendroje misijoje“, – sakė šventimus teikęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas šią istorinę ne tik Kauno arkivyskupijai dieną arkikatedroje.
Per Sekmines buvo konsekruota Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių I) bažnyčia. Šventosios Dvasios parapija buvo pirmoji, įsikūrusi Šilainių mikrorajone. Jos bendruomenės kūrimosi pradžia sutapo su pirmaisiais Nepriklausomybės žingsniais. Iš pradžių 1994 m. buvo pastatyta koplyčia, o 1997 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo. Bažnyčios statybos darbai užbaigti pastaraisiais metais.
Liepos 5 d. pašventinta jauniausios Kauno arkivyskupijoje (įsteigtos 2013 metais) Šv. Jono Pauliaus II (Šilainių II) parapijos koplyčia ir būsimos bažnyčios bei monumento „Pašaukti laisvei“ kapsulė.
Ši parapija pradeda įgyvendinti išskirtinį bažnyčios statybos projektą – iškils monumentas „Pašaukti laisvei“ – arka su varpu ir bažnyčia kaip integrali šio projekto dalis. Prieš 2017 m. Kalėdas Kauno arkikatedroje surengtas koncertas bažnyčios statybai paremti.
2017 metų Šilinės buvo švenčiamos su ypatingu piligrimu – pal. Teofiliumi Matulioniu, kurio relikvijos prieš atlaidus atkeliavo Į Šiluvą. Rugsėjo 10 d., pagrindinį Šilinių sekmadienį, su palaimintuoju Teofiliumi meldėmės už lietuvius pasaulyje. Lietuvos vyskupų kvietimu didžiuosiuose atlaiduose buvo meldžiamasi ir už taiką – kad visame pasaulyje liautųsi tikinčiųjų persekiojimas, o nukentėjusieji nuo karo sulauktų pagalbos ir teisingumo.
Šiluvą pirmąkart atlaiduose apjuosė Žiburių procesija. Aplink miestelį einant su Švenčiausiuoju Sakramentu melstasi už jaunus žmones, kad jie atrastų savo pašaukimus.
Spalio 17 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatytas restauruotas Švč. Sakramento bažnyčios vitražas „Nukryžiuotasis“, liudijantis apie skaudžią šios sovietmetį beveik sunaikintos bažnyčios istoriją. 2017 metais Kauno arkikatedroje palaimintas restauruotas Švč. M. Marijos Sopulingosios altorius ir naujos didžiosios durys.
Spalio 20–22 d. Fatimoje apsilankė bemaž 70 arkivyskupijos piligrimų, kurie dalyvavo nacionalinėje piligrimystėje, skirtoje Fatimos apsireiškimų šimtmečiui, drauge su kitų Lietuvos vyskupijų delegacijomis.
Lapkričio 19 d., atsiliepiant į popiežiaus Pranciškaus kvietimą minėti Pasaulinę vargstančiųjų dieną, vargstantiesiems tarnaujančias organizacijas, bendruomenes Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas pakvietė į specialiai šiai dienai skirtą susitikimą su drauge švenčiama Eucharistija, o dalyvavę karitiečiai, maltiečiai, samariečiai, arkiečiai ir kiti jame paliudijo savo tarnysčių prasmę ir džiaugsmą – megzti neįkainojamus žmogiškuosius ryšius, skiepyti solidarumą.
„Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ – taip pavadintą projektą (vadovė Rimantė Tamoliūnienė) lapkričio 28 d. Rotušėje visuomenei pristatė Kauno apskrities Viešoji biblioteka. Jos interaktyviajame terminale dabar galima pamatyti kūrybiškai ir šiuolaikiškai pasakojamas 9 seniausių Kauno bažnyčių istorijas – neatskiriamą miesto istorijos dalį.
Prieš šv. Kalėdas arkivyskupijos ganytojai Kūčių vakarienę tradiciškai valgė drauge su Carito „Sriubos“ valgyklos lankytojais.
Pirmąkart švenčiant Kalėdas ypač vaikų džiaugsmui prie Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčios buvo įrengta ir pašventinta prakartėlė su gyvais Jėzaus gimimo liudytojais – avytėmis (iš Kazimiero Starkevičiaus ūkio).
Prakartėlė netikėtai pradžiugino ir į tradicinį prieškalėdinį susitikimą skubėjusius institucijų, organizacijų darbuotojus, bendruomenes – šiems bendradabiams, visus metus įgyvendinusiems pačius kūrybiškiausius sumanymus, atlikusius daugybę darbų pasiekiant žmones įvairiose sielovados srityse, susitikime dėkojo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Ganytojas ypač pabrėžė žmonių bendrystę – juk pavieniui nebūtume padarę to, ką galėjome nuveikti, ir kvietė šlovinti Dievą už viską – kiekviena bendruomenė, kiekvienas centras... Ragino dėkoti ir vieni kitiems – ir nebūtinai už tai, ką kiekvienas padarė. Džiugu dėl visų, kurie darė gera būdami Dievo bendradarbiais.
2017 metais pas Viešpatį iškeliavo 4 kunigai, du iš jų tėvai jėzuitai. 2018 metus pradėjome džiugia naujiena – sausio 6 dieną Kauno arkikatedroje įšventinti du kunigai.
Svarbesnes arkivyskupijos datas ir įvykius galima rasti ir čia >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
