Artėjančio valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo aktualijos bei šių metų sielovados planai –arkivyskupijos kunigų konferencijoje (2018 01 17)
Paskelbta: 2018-01-18 11:05:30

Nuotraukos – Vaidos SPANGELEVIČIŪTĖS-KNEIŽIENĖS

Sausio 17 dieną Kauno arkivyskupijos kunigai rinkosi į kuriją pirmajai šiemet nuolatinio ugdymo konferencijai. Pagrindinio pranešimo tema ir kai kurios sielovados aktualijos šįsyk buvo susijusios su artėjančiu Lietuvos valstybės šimtmečiu. Kunigams taip pat pristatyti ir svarbesni 2018 metų sielovados renginiai.

Kaip įprasta Valandų liturgijos Dienine malda pradėtai konferencijai vadovavęs arkivyskupas Lionginas Virbalas pristatė svečią pranešėją – Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Mykolą Drungą, plačiai žinomą žurnalistą, filosofą, visuomenės veikėją, ypač plėtojant ryšius su išeivija (kurioje pats gyveno ir darbavosi iki 2004 metų), be to, 2005 m. „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanotą už ilgametį žurnalistikos darbą ir krikščioniškųjų vertybių perteikimą, Bažnyčios vaidmens nūdienos gyvenime atskleidimą rengiant Laisvosios Europos radijo laidas „Religija ir kultūra“ ir kitus tekstus.

Savo pranešimo antrašte „Kuo ir kaip artėjant Vasario 16-osios šimtmečiui mums vis dar aktualios net šešios Lietuvos?“ M. Drunga atkreipė dėmesį, jog Lietuvos istorija daug ilgesnė, nei šimtmetis. Jos istorijoje ypač išskiria LDK laikotarpis, paskui XIX a. Lietuva, be kurio gyvybingumo nebūtų ir Vasario 16-osios. Vėliau atkurtoji Lietuvos valstybė, nacių ir sovietų pavergta Lietuva, atkurtoji nepriklausoma Lietuva ir diasporos Lietuva – tai ir sudaro pavadinime minimas „šešias Lietuvas“. „Faktiškai mes, lietuviai, esame išeivė tauta“, – sakė M. Drunga, pats gimęs Vokietijoje ir daug laiko pragyvenęs išeivijoje (nuo 1959 m. su šeima gyveno Čikagoje).

Lietuviams išeivijoje skyręs daugiausia dėmesio, svečias papasakojo, kaip nukentėjusieji nuo okupacijų Lietuvoje patekdavo į pabėgėlių stovyklas, kaip svetur gyvendami plėtojo dvasinį, kultūrinį gyvenimą, nelengvus ryšius su tėvyne. Pabėgėliai lietuviai Vokietijoje kūrė gyvą visuomeninį gyvenimą – steigė spaudą (pasak svečio, lietuvis – tai „žmogus su laikraščiu“, o neskaito tik „laukiniai“!), leidyklas, mokyklas, buvo atkurti skautai, ateitininkai, būrėsi kitos jaunimo organizacijos. Tai vyko ne per prievartą, o kilo iš gyvenimo reikmės, taip, kaip reikia žmogui maisto – duonos. Atgijo net lietuviškos politinės partijos, kultūrinis gyvenimas. Į savo gyvenimą svetur buvo žiūrima kaip į laikiną tremtį tikint, jog Vakarų Europa kils į karą prieš Sovietų Sąjungą. Tačiau 1947 m. prasidėjo šaltasis karas, kuris ne išlaisvino, bet tik pristabdė naujų sovietų okupuotų šalių atsiradimą. Tikrojo išlaisvinimo sulaukta tik sulig 1989-aisiais.

Kita svečio paliesta tema buvo Bažnyčios vaidmuo išeivijos gyvenime. Labai plačiašakę veiklą išeivijoje vystė lietuviai vienuoliai ir vienuolės (dar ir prieš Antrąjį pasaulinį karą). M. Drunga mielai prisiminė, kaip Čikagoje patarnaudavo Mišiose tėvams jėzuitams, kaip jėzuitai savo ugdomą jaunimą vadindavo Kristaus kariais, ir jis pats buvęs vienas jų. Jėzuitai Čikagoje vykdė ne tik religinę veiklą. Jie sudarė sąlygas lietuvybei puoselėti – didžiulis jų įrengtas jaunimo centras su koplyčia buvo skirtas įvairiems renginiams, lituanistikos mokyklai ir kt. Jie leido „Žvaigždę“, „Laiškus lietuviams“. Nuo 1950 iki 2000 m. „Laiškai lietuviams“ buvo leidžiami Čikagoje; jie nuo pirmo numerio tarsi pralaužė geležinę uždangą straipsniu „Kas naujo Lietuvoje“, pranešdami, kaip okupuotoje tėvynėje uždaromos bažnyčios. Lietuviams išeivijoje ir likusiems Lietuvoje buvo svarbu bendrauti, antraip „išaugsianti siena“, tačiau ir nelengva, kad būtų tikrai pasitarnaujama būsimajai Lietuvos laisvei, kuria tikėta.

Antrojoje konferencijos dalyje arkivysk. L. Virbalas pakvietė kunigus Vasario 16-ąją suburti žmones į maldą, taip pat atsiliepti į Lietuvos vyskupų paraginimą Vasario 16-ąją 12.30 val. skambančiais bažnyčių varpais ypač miestuose, miesteliuose, pagal galimybes ir kaimuose, įsijungti į švenčiamą valstybės šimtmetį, nes Bažnyčia daug prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo, palaikė laisvės siekį okupacijų metais.

Vasario 11 d. Trakų bazilikoje susirinkusių vyskupų ir visų tikinčiųjų, kurių laukiama tą dieną Trakuose, malda Lietuva bus paaukota Nekaltajai Marijos Lietuvos Globėjos širdžiai. Ta pati malda bus skaitoma ir parapijų bažnyčiose. Šiais jubiliejiniais metais Lietuvoje kiekvieną mėnesį meldžiamės bendromis maldos intencijos – jos siūlytinos Marijos legiono, Gyvojo rožinio ir kitoms maldos grupėms.

Kunigų žiniai buvo pateiktas svarbesnių 2018 m. sielovados renginių tvarkaraštis – su Marijos dienomis Šiluvoje, kunigų konferencijomis ir rekolekcijomis, parapijų pastoracinių tarybų mokymais (jie šiemet vyks Kaune ir Šiluvoje), parapijų sielovados bendradarbių ugdymo seminarais ir rekolekcijomis, veiklą tęsiančios Evangelizacijos mokyklos susitikimais, ministrantų stovyklomis ir kt.

Naujasis arkivyskupijos Jaunimo centro kapelionas kun. Emilis Vasiliauskas ir vadovė Agnė Grigaitytė pakvietė kunigus į tradicinę Jaunimo susitikimų dieną, kuri vyks vasario 10 d. Kaune – klausyti išpažinčių, drauge švęsti šv. Mišių ir, žinoma, į šią dieną pakviesti parapijų jaunimą.

Konferencija baigta bendra malda ir pietumis. Antroji 2018 m. konferencija vyks vasario 21 d.

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

Šventasis Tėvas PRANCIŠKUS (Airijoje) nurodė, kad svarbus yra kasdienis pavyzdys, kurį duoda Viešpatį mylintys ir jo Žodžiu pasitikintys tėvai. Jis dar kartą paragino šeimas melstis namuose, kalbėti apie gerus ir šventus dalykus, priimti Motiną Mariją į savo šeimos gyvenimą, kartu švęsti krikščioniškas šventes, solidariai padėti kenčiantiems žmonėms, nustumtiems į visuomenės gyvenimo paribius.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune