Padėka Dievui už Nepriklausomybės šimtmetį Kristaus Prisikėlimo bazilikoje (2018 02 16)
Paskelbta: 2018-02-16 15:23:26

Nuotrauka – Kauno kunigų seminarijos 

 „Kokia nuostabi šita šventė – kiekvieno lietuvio širdyje džiaugsmas ir dėkingumas. Tai ir didžiausias įpareigojimas gyventi taip, kad išliktume valstybe, kuriančia ateitį savo vaikams“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas su ramybės palinkėjimu džiugiai sveikindamas susirinkusius Kristaus Prisikėlimo bazilikoje švęsti 100-osios Vasario 16-osios mūsų Tėvynėje.

Į kelių kartų laisvės simboliu tituluojamą Kristaus Prisikėlimo baziliką kauniečiai, miesto jaunoji karta – studentai, moksleiviai, visuomeninės organizacijos su savo vėliavomis gausiai susirinko į šv. Mišias dėkoti Dievui už 100 Lietuvos istorijos metų, tapusių didžiausiu ir jokių okupacijų nebesustabdytu drąsiu laisvės proveržiu, kurį Dievas laimino, nuolat stiprindamas mūsų tautą, visais laikais troškusią savo Tėvynės Nepriklausomybės.

Šios pamaldos bazilikoje užbaigė čia vykusią 40 val. nepertraukiamą Eucharistijos adoraciją už Lietuvą >>, kurioje per tiesioginę „Marijos radijo“ transliaciją dalyvavo ne tik arkivyskupijos bendruomenės.

Iškilmingai Eucharistijai Vasario 16-ąją Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, miesto parapijose tarnaujantys kunigai. Dievo žodį skelbė diakonas Darius Chmieliauskas.

Tai stebuklas! 

„Beveik prieš 10 metų šventėme Lietuvos tūkstantmetį, tai yra tą datą, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Lietuvos vardas. Lietuva įžengė į pasaulio istoriją ir joje gyvuoja. Šiemet – valstybingumo atkūrimo šimtmetis. Džiugi data, o daugeliui lietuvių, gyvenusių tą šimtmetį, neįtikėtina. Tai stebuklas, kaip stebuklas 1918 metais buvo ir pasklidusi žinia apie pasirašytą Vasario 16-osios Aktą, nors patys signatarai nežinojo, ar jiems pavyks tai paskelbti. Vėliau, ypač okupacijos metais, Sibiro lageriuose daugybė žmonių jautėsi pakylėti Vasario 16-ąją, nors ne vienam atrodė, jog stebuklas būtų švęsti ją viešai. Dėl žmonių, kurie išlaikė šį tikėjimą širdyje, šis stebuklas ir įvyko. Galbūt ir šioje bazilikoje tarp jūsų yra žmonių, kurie yra nukentėję, buvo ištremti, kalinti – lenkiu galvą prieš jus ir dėkoju“, – sakė arkivysk. L. Virbalas.

Šią ypatingą dieną arkivyskupas pakvietė įsiklausyti į mūsų „Tautiškos giesmės“ mintis, kurios tebėra prasmingos mūsų dabarčiai.

Esame šiems žmonėms dėkingi

Ši giesmė, mininti didžią praeitį, pasak ganytojo primena mums, jog į šimtmečio džiaugsmą atėjome dėka didžių mūsų tautos vyrų ir moterų nuo pat vysk. M. Valančiaus, „Aušros“ laikų, nuo Nepriklausomybės Akto signatarų, laisvės kovotojų, mūsų partizanų, taip pat tokių didžios dvasios žmonių, kaip pal. Teofilius Matulionis, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė ir kiti. Dėka jų, tarsi vaikas ant tėvo pečių, šiandien galime žvelgti toliau ir plačiau. Už tai esame jiems dėkingi!

Dorybės keliu

Pasak ganytojo, mūsų „Tautiškoje giesmėje“ minimos dorybės – Tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės – yra retas šiais laikais žodis. Dievo įdiegtos į žmogaus širdį dorybės yra ne atskiri dori poelgiai, bet nuolatinis nusiteikimas tinkamai elgtis ir dorai gyventi. Dorybės stiprina žmogų ir valstybę. Dorybingumas, pasak ganytojo, yra drąsi nuostata, kuri padaro žmogų kilnų ir orų, atsakingą ir mylintį, tokį, kuriuo neįmanoma manipuliuoti.

Būtent dorybės kelias padėjo Lietuvai nepasiduoti okupantų ideologijoms. Jis ir šiandien gali padėti atlaikyti ideologines kolonizacijas, genderizmą, nukreiptą prieš šeimą, žmogaus prigimtį.

Kristaus šviesoje

Arkivyskupas atkreipė dėmesį į „Tautiškos giesmėje“ minimą šviesą ir tiesą, artimai susijusias su Dievo žodžiu. Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Jis yra pasaulio šviesa. Krikščionys žvelgia į Kristaus šviesą, ryškiai nušvietusią ir visą Lietuvos istoriją. Gyvuosime tik priimdami Jėzaus, mūsų Gelbėtojo, šviesą.

Tegul meilės Lietuvos dega mūsų širdyse.... Be meilės kiekviena šalis bus tik erdvė uždarbiui ir galimybių paieškai. Tėvynė yra ta, kurią mylime, o meilės nėra apskaičiuojama, pasveriama. Ji didesnė už mus. Per šią meilę dalyvaujame ir Dievo meilėje, o Jis mus visus kaip Tėvas suvienija“, – sakė arkivyskupas homilijos pabaigoje (visą skaityti >>).

100 varpų dūžių Lietuvai

Iškilminga Eucharistija buvo užbaigta ganytojiškuoju palaiminimu ir visų sugiedotu Lietuvos himnu vėliau iškeliaujant toliau švęsti Tėvynės Nepriklausomybės šimtmečio miesto renginiuose. Nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos po pamaldų jaunimo, organizacijų eisena išsirikiavo žygiuoti į iškilmingą minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Pamaldos už Lietuvą vyko ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose Kaune ir kituose miestuose, miesteliuose. Valstybės šimtmetis ir jį švenčiantys žmonės buvo pasveikinti bažnyčių varpų dūžiais Lietuvai.

Žr. ir Kristaus Prisikėlimo parapijos svetainėje >> 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

DVASIA suburia žmones – jie vėl ima vienas kitą suprasti. Meilė, solidarumas yra tai, kas žmogų daro labiau žmogumi. Kai padedame vieni kitiems, norime širdį atverti Dievui, Šventoji Dvasia iš tikrųjų veikia mumyse.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Iš Sekminių homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune