Kaune atsisveikinta su kun. Gintu LEONAVIČIUMI (1966–2012–2018)
Paskelbta: 2018-02-28 15:39:15

Vasario 28 d. Kauno Karmėlavos kapinėse prie savo artimųjų buvo palaidotas kun. Gintas Leonavičius (1966–2012–2018), buvęs Betygalos, Paliepių ir Vosiliškio parapijų klebonas. Kunigas į amžinybę iškeliavo Kaune, vasario 23 d. po neilgai trukusios sunkios ligos (žr. kurijos nekrologą >>). Po atsisveikinimo jo aptarnaujamos Betygalos parapijos bažnyčioje mirusiojo palaikai vasario 26 d. buvo pervežti į Kauną.

Vasario 28-ąją atsisveikinti su kun. Gintu Leonavičiumi jo gimtosios Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčioje Kaune susirinko bemaž 40 arkivyskupijos dvasininkų, gausus būrys jį pažinojusių tikinčiųjų. Gedulinėms valandoms ir laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, prieš šešerius metus baigtos Kauno kunigų seminarijos kurso draugai kunigai, taip pat Raseinių dekanato bei kitų arkivyskupijos dekanatų dekanai bei kunigai.

Nuoširdžią užuojautą tėveliui, kitiems artimiesiems, liūdintiems kursiniams, parapijos žmonėms, draugams perdavęs arkivyskupas sakė, jog šešeri metai kunigystės tikrai neilgas laiko tarpas, palyginti su šį mėnesį į amžinybę palydėto garbaus amžiaus mons. Kazimiero Senkaus 76 metų kunigyste. Bet Viešpačiui vertingas ir tas truputis. Jėzus pats pamaitino minią vos penkiais duonos kepalėliais. Kun. Gintas atidavė Viešpačiui savo gyvenimo duoną, o Viešpats ja pasinaudojo, kad pamaitintų savo žmones. Gražiausia, ką atlieka kunigas savo tarnystėje, – tai nuodėmių atleidimas Dievo vardu ir Eucharistijos Duonos dalijimas.

„Kunigas – tas, kuris pašauktas visuomet sekti Kristumi. Kasdien aukodamas Eucharistiją, Viešpaties aukos atminimą, kunigas taip pat mokosi perkeisti ir savo patiriamus sunkumus, ligas, taigi mokosi atiduoti pats save. Eucharistija jau dabar yra pažadas, kad mes ir amžinybėje būsime su Jėzumi. Tuo gyveno, tuo tikėjo ir tą skelbė kunigas Gintas“, – sakė arkivysk. L. Virbalas. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog skaudus atsisveikinimas šį gavėnios metą yra vis dėlto pilnas šviesos bei vilties – juk netrukus dėkosime Dievui, kad Kristus savo prisikėlimu apšviečia mirties tamsą. Šiuo atžvilgiu kunigo laidotuvės yra tarsi Velykų pamokslas, skelbiantis prisikėlimą Viešpatyje.

„Dėkojame Dievui už kunigo Ginto tarnystę, pasiaukojimą“, – sakė arkivyskupas, ta proga padėkodamas ir kunigams, kurie neapleido kunigo ir parapijiečių ir vienaip ar kitaip pasirūpino pagelbėti paskutiniais jo ligos mėnesiais.

Vos prasidėjusiais metais – tai jau antrasis kunigas, kurį į amžinybę palydėjo Kauno arkivyskupijos bendruomenė.

 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune