Nuotraukos – Ievos Šiugždinienės
Kovo 1 d. arkivyskupijos kurija į ugdymo seminarą pakvietė zakristijonus, parapijų floristus ir dekoruotojus bei visus, kuriems atrodė svarbi tema „Bažnyčios puošimas Gavėnios laiku ir Kristaus kapo įrengimas“. Seminarą vedė kun. Artūras Kazlauskas, o į pakvietimą atsiliepė ir seminare dalyvavo 34 žmonės, tarnaujantys įvairiose arkivyskupijos parapijose bei rektoratuose.
„Mums tik atrodo, kad mes renkamės tarp gėrio ir blogio“, – sakė kun. A. Kazlauskas, atkreipdamas dėmesį, jog visa, ką sukūrė Dievas, yra gera. Gimtosios nuodėmės pažeisto žmogaus rankose tai, kas gera, neretai tampa negera, negražu. Tai galioja ir kalbant apie bažnyčių erdvių puošybą. Jos aktualijoms ir skyręs dalį seminaro laiko, kun. Artūras sakė, jog per daugelį amžių žmonės bažnyčias įrengdavo kuo prabangiau, skirdami geriausia, ką tik pajėgdavo, o šiandien neretai pasitenkinama ir menkaverčiais dalykais.
„Geriau jokių gėlių, nei baltas plastikas“, – sakė seminaro vedėjas, be kita, pasidalydamas, jog bažnyčiose kai kur pirmiausia trūksta paprasčiausios švaros, tvarkos. Jis patarė patarnautojams pirmiausia sutvarkyti presbiterijų erdvę pašalinant iš jų visa, kas nereikalinga, nenaudojama liturgijoje (pvz., nereikalingos kėdės, maldų lapeliai – jų tekę matyti ir išleistų 2000 metais), pasirūpinti altoriaus užtiesalų švara, atkreipiant dėmesį į audinius (sintetinės medžiagos, kaip ir namie per šventes, nors lengvai prižiūrimos, nenaudojamos liturgijoje).
„Tiesiog sumerktos gėlės netampa kūryba ir malda, puošėjas jomis nesuteikia džiaugsmo nei bendruomenei, nei Dievui“, – sakė kun. A. Kazlauskas, pabrėždamas, jog visa presbiterijos erdvė turi būti nukreipta į svarbiausia – Evangelijos skelbimą, turi padėti jos klausytis.
Seminare skirta laiko gavėnios prasmei apgalvoti. Tai ypatingas Dievo artumo 40 dienų metas ir sykiu kvietimas atnaujinti krikščionišką gyvenimą – įsiklausant į Dievo žodį, apribojant save pasninku ir mokantis dalytis (išmalda). Šiuo laiku mokomės savo žvilgsnį nukreipti nuo savęs į kitą, dalytis ne tik materialiais dalykais, bet ir atsiliepiant į kito žmogaus dvasinius poreikius, išklausant ir pan.
Daugiausia dėmesio seminare skirta Verbų sekmadienio ir Didžiojo tridienio liturgijai suvokti, aptariant kai kuriuos puošybos akcentus. Verbų sekmadienis – tai Jėzaus kančios, ne triumfo sekmadienis. Prieš Verbas, V gavėnios sekmadienį, apdengiami kryžiai – pasak seminaro vedėjo, tai darytina taip pat estetiškai (nenaudojant nuo sovietmečio likusių užuolaidinių gipiūrų). Seminare parodyta iliustracijų, kaip iškilmingai Verbų sekmadienis švenčiamas Italijoje, Ispanijoje, su alyvmedžių, palmių šakomis einant iškilmingiausias procesijas, liudijančias, jog mes priklausome Kristui. Didįjį ketvirtadienį daugiau dėmesio skirtina Švenčiausiajam Sakramentui (pasaulyje paplitusi jo adoracijos praktika po Paskutinės vakarienės Mišių iki vidurnakčio). Didįjį penktadienį, dieną be Eucharistijos, pagerbiame Kristaus kryžių, vėliau išgyvename Jėzų kape, esame šiame skausme su Motina Marija. Seminaro dalyviams buvo parodyti bei aptarti meniškos puošybos pavyzdžiai iš Didžiojo tridienio liturgijos.
Kalbant apie Velyknaktį – svarbiausią metų liturgiją, be kita, buvo atkreiptas dėmesys į katechumenų krikštą. Šią naktį krikštijami suaugusieji, jei tokių yra parapijoje, liudija bendruomenės gyvybingumą. Ji gyva, jei atsiranda norinčiųjų prie jos prisijungti.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
