Kovo 11-osios sekmadienį Kauno miesto ir visos Lietuvos žmonėms švenčiant 28-ąsias Nepriklausomybės Atkūrimo metines, pilnoje arkikatedroje bazilikoje iškilmingose šv. Mišiose dėkota Dievui už nepriklausomybės dovaną ir galimybę laisvės sąlygomis kurti savo gyvenimą. Švęsti ir dėkoti už laisvę į arkikatedrą su savo vėliavomis gausiai susirinko miesto jaunoji karta – Kauno mokyklų ir gimnazijų moksleiviai ir jų mokytojai.
Brangios šventės – Kovo 11-osios proga IV gavėnios („Laetare“, arba džiaugsmo) sekmadienį susirinkusius arkikatedroje pasveikino iškilmingoms šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. SJ. Mišias koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir kun. Robertas Grigas. Giedojo arkikatedros choras, vadovaujamas Vitos-Liaudanskaitės Vaitkevičienės.
„Žmogus nėra pajėgus paimti gyvenimo į savo rankas taip, kaip norėtų. Ne viskas nuo jo priklauso. Žmoguje glūdi paslaptis, kurios jis pats sau nėra atskleidęs. Jis ir stiprus, ir silpnas. Įveikia didžiausius sunkumus, išlaiko viltį, bet sykiu dažnai pasijunta bejėgis“, – sakė homilijoje arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį į Šventąjį Raštą, pristatantį tikrąją žmogaus viltį: „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn 3, 16); be to, esame išgelbėti malone per tikėjimą (plg. Ef 2, 8). Pasak ganytojo, būti mylimiems Dievo yra dovana, neužtarnauta malonė, leidžianti žmogui pranokti patį save, daug ištverti, būti Dievo bendradarbiu.
„Šiandien minime Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną. Ši diena parodo, jog esame pajėgūs atlikti didžių dalykų. Tegu bus ji mums ne tik praeities minėjimo, bet ir ateities kūrimo šventė“, – sakė arkivyskupas, išsakydamas džiaugsmą dėl visų, ištikimai kuriančių Lietuvą. Gera matyti šeimas, auginančias vaikus, žavėtis tais tėvais, kurie augina jų daugiau, jei tik gali. Gera, kai ne svetur ieško, bet čia, Lietuvoje, žmonės kuria geresnes galimybes sau ir kitiems. Pagarbos verti tie, kurie savo jėgas skiria padėti vaikams, neįgaliesiems, visiems silpnesniems visuomenės nariams ypač savanoriška veikla.
„Ką tik paskelbta džiugi žinia, jog popiežius Pranciškus ši rudenį atvyksta į Lietuvą“, – dalijosi šiuo džiaugsmu su visais arkivyskupas arkikatedroje. Atvykdamas pas mus, popiežius parodo savo dėmesį mums, kad jam svarbi Lietuva, kitos Baltijos šalis. Pasak arkivyskupo, tai drąsina mus kurti savo šalį, rodyti broliškumą. O Bažnyčią popiežius ragina drąsiai ir atvirai išeiti į visuomenę, skelbti Dievo meilės ir vilties žinią.
Užbaigdamas homiliją arkivyskupas atkreipė dėmesį į mūsų šventinius ženklus. Mes, tikintieji, turėtume kasdien nešioti kryželius – Viešpaties kryžiaus ženklą. Tik su Viešpačiu juk galime turėti jėgų imtis atsakomybės už savo šalies žmonių ateitį.
Visuotinėje maldoje tą sekmadienį buvo meldžiama popiežiui Pranciškui, kurio atvykimo laukiame, sveikatos ir kantrybės vedant Bažnyčią prie Nukryžiuotojo. Prašoma Bažnyčiai išlaisvinančios Šventosios Dvasios ugnies, Dievo prakalbinimo tų, kurie atsižadėjo tikėjimo, o gydančio dieviško ir žmogiško žvilgsnio – ligoniams, visiems apleistiesiems.
Šv. Mišių pabaigoje sugiedojus Lietuvos himną, iš arkikatedros džiaugsminga jaunimo, kauniečių eisena išsirikiavo žygiuoti į šventinį minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Iškilmingos pamaldos su eisena į Karo muziejaus sodelį Kovo 11-ąją vyko ir Kauno Įgulos bažnyčioje. Už Lietuvą šį sekmadienį melstasi ir kitose miesto bei arkivyskupijos bažnyčiose.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
