„Šviesos kelias“ Kauno klinikose – „O mano džiaugsme, Kristus prisikėlė!“ (2018 04 17)
Paskelbta: 2018-04-20 13:19:45

Nuotraukos – Irutės JARUŠEVIČIŪTĖS ir Aistės KARPYTĖS

Balandžio 17 d. Kauno klinikų tuneliuose buvo einamas „Šviesos kelias“, kurį sudarė 12 stočių, apmąstančių Kristaus prisikėlimą. Šioje procesijoje tuneliu nuo Endokrinologijos klinikos iki Skubios pagalbos ir traumų centro keliasdešimt dalyvių, džiaugsmingai giedodami, nešdami ikonas, ėjo paskui Velykinę žvakę ir kryžių su Prisikėlusiuoju.

Evangelijos skaitinius, apmąstymus ir užduotis stotyse pagal Tiberiados bendruomenės br. Morkaus parengtą eigą skaitė bei liudijimais dalijosi br. Egidijus ir br. Vidas, Kauno Šv. Damijono maldos grupės nariai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenės nariai.

Pirmąją stotį parengė Vaikų endokrinologijos klinikos pacientės, padedamos Kauno klinikų asistentės, o stotį, kviečiančią prisiminti pirmąją krikščionių bendruomenę, padėjo apmąstyti „Arkos“ bendruomenės nariai.

Apmąstant paskutinę „Šviesos kelio“ stotį Kauno klinikų kapelionas kun. Nerijus Pipiras kalbėjo: „Šviesa ir tamsa yra greta. Praėjome senesnius ir tamsesnius „katakombinius“ tunelius ir jau esame apšviesti naujos šviesos – Velykų šviesos, kaip naujai apšviesti ir nauji tuneliai. Čia, Klinikose, įprasta iš priėmimo eiti ten, kur nukreipia. O mes ėjome priešinga kryptimi. Apmąstydami Šviesos kelią, nujaučiame, kad ir dangus yra tarsi panaši „institucija“, kuri priima mus ir „mūsų dokumentus“. Kokio „dokumento“ reikia? Gyvenimo Šviesoje... Žmogus gali pasirinkti gyventi tamsoje ar šviesoje. Pasirinkimui gyventi šviesoje reikia nedaug. Kaip sako apaštalas Jonas – nemylėti žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa (plg. 1 Jn 3, 18). Kviečiu visus pasiraitoti rankoves ir stoti į darbą, kad mūsų aplinkoje būtų mažiau mirties kultūros, o skleistųsi gyvybės, vilties ir prisikėlimo kultūra.“

Br. Egidijus linkėjo toliau gyventi ir bendrauti su prisikėlusiuoju Kristumi maldoje, kad būtų daugiau gyvybės ir šviesos mumyse. Juk dabar lauke pavasaris, o Velykos – širdžių pavasaris, tad išdrįskime šaukti: „O mano džiaugsme, Kristus prisikėlė!“ – „Iš tiesų prisikėlė!“

Svetlana ADLER-MIKULĖNIENĖ,
Kauno klinikų dvasinė asistentė

 

Ganytojo žodis

Šventasis Tėvas PRANCIŠKUS (Airijoje) nurodė, kad svarbus yra kasdienis pavyzdys, kurį duoda Viešpatį mylintys ir jo Žodžiu pasitikintys tėvai. Jis dar kartą paragino šeimas melstis namuose, kalbėti apie gerus ir šventus dalykus, priimti Motiną Mariją į savo šeimos gyvenimą, kartu švęsti krikščioniškas šventes, solidariai padėti kenčiantiems žmonėms, nustumtiems į visuomenės gyvenimo paribius.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune