Nuotraukos – Irutės JARUŠEVIČIŪTĖS
„Dvasia aiškiai mums kalba, kad Jėzus Kristus yra Viešpats. Kad mes turime leisti Jam būti mūsų gyvenimo Viešpačiu, būti mūsų gyvenimo viltimi. <...> Jei įsigilinsime, ką Dvasia kalba per šv. Joną Paulių II ir ypač popiežių Pranciškų, galėsime turėti atvirą širdį priimti Šventąjį Tėvą ir išgirsti jo žodžius šiandien ir rugsėjo 22–23 d.“, – sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, balandžio 22 d. viešėdamas Atsinaujinimo dienoje, kurią katalikų bendruomenė surengė artėjančių Sekminių ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga.
Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje renginyje su keliais tūstančiais dalyvių iš visos Lietuvos VDU Didžiojoje salėje konferenciją, be to, vedė Rūta Šalaševičienė, įstabių liudijimų sakė jauni vilniečiai, o visi dalyviai galėjo dalyvauti šlovinime su „Gyvaisiais akmenimis“, karštai šauktis Šventosios Dvasios atėjimo į savo tarpą su jaunųjų šlovintojų grupe „Naujas kraujas“ iš Vilniaus bei dienos pabaigoje drauge švęsti sekmadienio Eucharistiją.
Šventosios Dvasios malonė tarsi skraidina...
Konferenciją „Jis krikštys jus šventąja Dvasia ir ugnimi“ Rūta Šalaševičienė pradėjo nuo šv. Jono Krikštytojo misijos – ruošti žmones tam, kurį laikė didesniu už save, – Jėzaus Kristaus atėjimui. Šv. Jonas Krikštytojas pats buvo gyvoji žinia, skelbiama savo gyvenimu. Šios žinios esmė – krikštas, tai yra panardinimas Dieve, į dieviškąjį gyvenimą.
„Krikščionis yra ne geras žmogus, bet žmogus, pilnas malonės“, – sakė R. Šalaševičienė, pabrėždama malonės gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Šią malonę jau esame gavę per krikštą, tačiau tai kaip sėkla, kuri dar turi išaugti. Jėzus kalba ne apie pradžią – Jis žada gyvenimo apstumą ir pilnatvę. Turime nuolat siekti Dievo, trokšti Dievo karalystės – ir ne mažiau!
„Šventoji Dvasia pažadina Bažnyčioje tai, kas būna joje tarsi priblėsę“, – dalijosi „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės koordinatorė apie Dvasios dovaną XX a. Bažnyčiai – jos išsiliejimą per charizminį atsinaujinimą, kuris tęsiasi jau 50 metų. Vis daugiau žmonių patiria vadinamąjį Šventosios Dvasios krikštą.
Šventoji Dvasia uždega šlovinti – jos malonė, pasak Rūtos, tarsi skraidina („Garbintojai šlovina Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško“, Lk 4, 22). Ji padeda melstis, skaityti Dievo žodį ir judėti Dievo link, skiepija meilę Bažnyčiai, šventiesiems, apdovanoja dovanomis – charizmomis ir kt. Konferencijos vedėja kvietė sakyti Jėzui „taip“, melsti Dvasios išsiliejimo ir būti atviriems jos dovanoms, o savo pranešimą baigė popiežiaus Pauliaus VI mintimis, kad Bažnyčiai labiausiai reikia Šventosios Dvasios, tarsi išskleistų burių vėjo, ir nesibaigiančių Sekminių.
Aš dabar žinau, kad Jėzus gyvas! Aš tai žinau!
Šį kartą Atsinaujinimo dienos programoje radosi nauja – liudijimų dalis. Joje jautria patirtimi apie savo ir savo vyro, žinomo charizmininko dr. Valdo Mackelos (kurio ne vienas dar klausėsi Atsinaujinimo dienoje lygiai prieš metus) tikėjimo išbandymą – sunkią ligą ir atsisveikinimą iki susitikimo jau tik amžinybėje (a. a. Valdas iškeliavo į ją 2017 m. per Kristų Karalių) – liudijo žmona Dalia Mackelienė ir pats Valdas (vaizdo įraše). Dalia pasisodino ant liudijimų suolelio scenoje 4 jaunus vilniečius – šie ir kiti jauni žmonės per pusės metų laiką pasikeisdami nesitraukė nuo suolelio prie ligoninės reanimacijos durų ar koplyčioje, nuolat malda palaikė sutuoktinius.
„Dabar kasdien meldžiuosi“, – sakė Laura apie stiprią vidinę patirtį, kuri ją padrąsino dar labiau ir laisviau liudyti Jėzų. Darekas prisiminė pirmąjį susitikimą su Valdu tuomet dar parapijos Atsinaujinimo dienoje. „Ar mūsų gyvenimas neša vaisius? Ar meldžiamės, pvz., bent už savo kaimynus?“ – klausė Austėja, minėdama, jog Valdas buvo žmogus, kuris gyveno tuo, ką skelbė. Jis per Vilnių eidavo laimindamas jo gatves. „Aš dabar žinau, kad Jėzus gyvas! Aš tai žinau!“ – įkvėptai liudijo Vytis, užaugęs tradiciškai tikinčiųjų šeimoje. „Žmonės ilgisi Dievo – žmoguje yra Dievo dydžio skylė“, – sakė jaunasis teisininkas, patikindamas, jog Šventoji Dvasia gali ateiti į kiekvieno gyvenimą, kad „maksimaliai jame sudalyvautume“, kad eitume ir tuo dalytumės su kitais.
Vėliau į šlovinimo programą prašant Šventosios Dvasios išliejimo visus įtraukė jaunųjų šlovintojų grupė „Naujas kraujas“.
Dvasios kaitra palietė širdis
„Kokia Dvasios kaitra palietė žmonių širdis vos tik jam pravažiuojant“, – sakė po pietų Atsinaujinimo dienoje apsilankęs arkivyskupas Gintaras Grušas, primindamas (ir vaizdo medžiaga) akimirkas iš šv. Jono Pauliaus II kelionės Lietuvoje ir kituose Baltijos kraštuose.
Savo pranešime „Ką Dvasia kalba Bažnyčiai“ arkivyskupas kreipė visų žvilgsnius į nepaprastą džiaugsmo malonę, ištiksiančią visus, dar menančius pirmąjį Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje prieš 25 metus arba pirmąkart jau šį rugsėjį ateisiančius pasisveikinti su ypatingu mūsų šalies svečiu popiežiumi Pranciškumi, ir kvietė tam rengtis. Pasak ganytojo, pirmiausia gera būtų darsyk grįžti prie šv. Jono Pauliaus II, kuris irgi kvietė į naująją evangelizaciją, kalbų Lietuvoje.
„Dvasia kalba Bažnyčiai ir per popiežių Pranciškų, <...>Jis siekia vesti mus į teisingą santykį pirmiausia su Dievu, o paskui ir vienų su kitais. Net pirmasis jo pasirodymas balkone po išrinkimo buvo nustatymas savo, kaip ganytojo, santykio su savo kaimene. Jūs pasimelskite už mane“, – sakė Vilniaus arkivyskupas, vėliau paminėdamas popiežiaus Pranciškaus dokumentus ir plačiau pristatydamas jo naują apaštališkąjį paraginimą, tarsi sintezę ankstesnio mokymo, – „Gaudete et exsultate“. Joje popiežius kalba apie visų pašaukimą į šventumą – tai kiekvieno krikščionio kelias. Tai kelias gyventi pagal aštuonis Evangelijos palaiminimus. Tai Dievo malonė ir kasdienė dvasinė kova stengiantis grįžti prie šios malonės šaltinio, prašant Dievo pagalbos eiti šiuo keliu.
Sukurti atsiliepti į Dievo pašaukimą mūsų gyvenimui
Gerojo Ganytojo sekmadienio Eucharistijai vadovavęs arkivysk. G. Grušas paragino melstis už kunigus, naujus pašaukimus į kunigystę, kad niekada nestigtų Bažnyčioje Dievo gailestingumo sakramentų, kuriais stiprinamės. Eucharistiją koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kun. Kęstutis Rugevičius ir kun. Algis Vaickūnas.
Savo homilijoje, be kita, Vilniaus arkivyskupas atkreipė dėmesį į Evangeliją (Jn 10), kalbančią apie Jėzaus, Gerojo Ganytojo, santykį – „už avis aš guldau savo gyvybę“.
„Dievas sako mums: aš esu pasiruošęs jums viską atiduoti, kad jūs turėtumėte gyvybę. Jis kalba ne apie mūsų žmogiškąją, bet apie mūsų amžinąją gyvybę, kalba apie meilę, kuri nori tik gėrio kitam, visiškai nesavanaudišką meilę“, – sakė arkivyskupas homilijoje, atkreipdamas dėmesį, jog šis Ganytojas pažįsta savo avis. Kai šloviname, meldžiamės, nesame minia – Dievas pažįsta mus kiekvieną asmeniškai. Kiekvienas esame sukurtas Gerojo Ganytojo meilei ir turime atsiliepti į Jo pašaukimą mūsų gyvenimui.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
