Spalio 9 d., sekmadienį, Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ Park Inn konferencijų salėse Kaune surengė trečią šiais metais Atsinaujinimo dieną. Į ją ir šįsyk susirinko gausus būrys įvairaus amžiaus dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių.
Atvykusieji klausėsi tėvo Jono Emanuelio (Šv. Jono bendruomenės prioro) bei Lietuvos kariuomenės ordinaro, LVK generalinio sekretoriaus vyskupo Gintaro Grušo vadovautų konferencijų, visi drauge pilnutėlėje salėje džiugiai šlovino Viešpatį su „Gyvaisiais akmenimis“, gausiais plojimais palydėjo ses. Liucijos Grybaitės FMA vadovaujamų Dievo armijos ir jų bičiulių įtaigiai ir nuoširdžiai suvaidintą miuziklą „Jis sugrįžo – šventė bus“ . Tradiciškai Atsinaujinimo dienos programa po pietų į Dievo gailestingumo slėpinį kvietė toliau gilintis darbo grupėse. Dienos pabaigoje renginio dalyviai drauge šventė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus vadovaujamą Eucharistiją.
„Tikėti Dievo gailestingumu ir jo šauktis“ – taip pavadintą pirmąją konferenciją vedęs t. Jonas Emanuelis Jėzaus apsireiškimą šv. Faustinai Vilniuje pavadino įstabia Dievo dovana Lietuvai – pasak tėvo, „palaimintai Viešpaties žemei“ ir mūsų tautai – „jauniausiajai Bažnyčios dukrai“. Tėvas joanitas priminė pal. Jono Pauliaus II mintis (kn. „Atmintis ir tapatybė“) apie gelbstinčią gailestingosios Dievo meilės žinią pasauliui prieš jame prasidedančią dviejų baisiųjų diktatūrų – fašizmo ir komunizmo – tironiją, apie gailestingumą kaip ribą, kuri yra nustatyta blogiui. Dievo meilė yra be ribų, ji nugali, ji triumfuoja, tad pasak T. Jono Emanuelio, ir šiandien turime artintis prie šio slėpinio. Turime prašyti Jėzų perkeisti savuoju gailestingumu ir mūsų širdis, nes tik jis gali išgydyti nuodėmės suniokotą žmogų, tik jis gali patenkinti didžiausią žmogaus poreikį būti priglaustam – panašiai, kaip šv. Jonas buvo prisiglaudęs prie Jėzaus. Buvo apžvelgta, ką apie Dievo gailestingumą kalba Evangelijos, padedant atpažinti, kaip Jėzus apreiškė Tėvo širdį. Evangelijų palyginimuose (pvz., apie sūnų palaidūną, gerąjį samarietį) kviesta pamatyti save pačius – tuos, kurių Tėvas laukia, norėdamas priglausti, tuos, kurie yra kviečiami gyventi šiuo gailestingumu.
„Mūsų vieta – būti Jėzaus širdyje, kad būtume prie Dievo gailestingumo šaltinio,“ – sakė t. Jonas Emanuelis. Šv. Faustinos pavyzdžiu padrąsinta nebijoti žengti (plg. „įeik į mano širdį nebijodamas“) į Gailestingumo slėpinį, paakinta neatidėlioti, priimti Šventąją Dvasią, duodančią gailestingumui atvirą širdį, primintas siuntimas būti Jėzaus gailestingumo apaštalais pasaulyje.
Antrąją konferenciją „Ar Dievo gailestingumas nepanaikina Dievo teisingumo?“ vedęs vysk. G. Grušas darsyk atkreipė dėmesį į palyginimą apie sūnų palaidūną. „Tai mūsų jaunystės kelias, kuris dažnai tęsiasi visą gyvenimą“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, jog savęs ieškojimas dažnai vyksta net klaidžiojant klystkeliuose, tikrumo ieškant pasaulyje. O Viešpats kviečia stabtelėti, atrasti tikrąją realybę – savo gyvenimą bandyti pamatyti giliau, Dievo perspektyvoje, jo žvilgsniu. Ši gilesnė perspektyva, kaip sakyta pranešime, padėtų suprasti, kad Dievo teisingumas pranoksta žmogaus supratimą ir sykiu tobulai dera su jo gailestingumu.
„Jis – Tėvas, mes – jo vaikai“, – sakė vysk. G. Grušas, sykiu pabrėždamas, kad Viešpats, kaip neretai ir mūsų žemiškieji tėvai, geriausiai žino, ko mums labiausiai reikia. O tai ir yra Dievo meilė, jo gailestingumas, leidžiantis išgyventi šią dieną. Pranešime raginta semtis Dievo gailestingumo patirties iš didžiųjų šaltinių – Šventojo Rašto, Eucharistijos, Sutaikinimo sakramento, akinta priimti Dievo gailestingumą, kuris gali numalšinti troškulį, leisti gyventi Dievo karalyste jau šiandien, patiriant jos ramybę ir palaimą.
Popietinėse darbo grupėse apie šv. ses. Faustiną – Dievo gailestingumo apaštalę kalbėjo ses. Jėzaus Širdies Teresė OCD. „Dievas gailestingas! Darau, ką noriu!“ – ši tema gvildenta grupėje jaunimui su ses. L. Grybaite, o „Gyvųjų akmenų“ jaunieji bendradarbiai bendravo su vaikų grupe, aptardami antrąjį Dievo įsakymą. Teisingos išpažinties požymius (visišką tiesumą, nuolankumą ir kt.), „demono spąstus“ – išpažinties atidėliojimo problemą, kunigų tėvystės atskleidimą ir nuodėmę kaip gailestingosios Jėzaus širdies sužeidimą kalbėjo t. Jonas Emanuelis grupelėje, skirtoje išpažinties temai. Užtarimo maldai Atsinaujinimo dienoje šįsyk vadovavo vysk. G. Grušas, tarnavo „Gyvieji akmenys“ ir Vidinio išgydymo komanda.
Misionierius iš Belgijos Josephas Bastinas įvade į Eucharistijos liturgiją sakė, jog Eucharistijoje atkartojama Jėzaus kančia ir mirtis ant kryžiaus – pats svarbiausias žmonijos istorijoje gailestingumo, dosnumo, intymumo aktas, kai didžiausias žmogaus nusikaltimas perkeičiamas į pasiaukojimą. Už šį gailestingumą, pasak misionieriaus, mes niekada nesugebėsime Dievui atsidėkoti.
Eucharistiją švenčiančius Atsinaujinimo dienos dalyvius arkivyskupas kvietė melstis, kad visi žmonės patirtų, koks gailestingas yra Viešpats. Savo homilijoje ganytojas apgailestavo, kad ne visi žmonės atsiliepia į Viešpaties kvietimą – būti jo meilės, t. y. karališkų vestuvių pokylio, dalyviais. Daug žmonių yra „žmonės iš kryžkelių“, abejojantys, besiblaškantys, daug renkasi blogio kelius, dvasios elgetystę. Homilijoje kalbėta apie džiaugsmo patirtį, kurią teikia žinia, kad esame Jėzaus išgelbėti, kad prireikus savo tikėjimo kelionėje, susitaikydami su Dievu, vėl galime atkurti su juo meilės ryšį – išbaltinti savo drabužį Avinėlio kraujyje.
Užbaigdamas Eucharistiją arkivyskupas dėkojo katalikų bendruomenei „Gyvieji akmenys“, surengusiai Atsinaujinimo dieną, atkreipdamas jos dalyvių dėmesį, kaip džiugu visiems drauge švęsti – ne po vieną, bet jaučiantis vienos šeimos – Bažnyčios bendruomenės nariais.
Jau numatytos ir 2012 metų Atsinaujinimo dienos. Artimiausia jų vyks Kaune sausio 29 d.
