Birželio 14-ąją, Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, o Kaišiadorių katedroje pradedant pirmųjų palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos metinių liturginį minėjimą >>, Kaišiadoryse seserims benediktinėms buvo perduotos palaimintojo relikvijos, kurios tą pačią dieną sutiktos Kaune, Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje.
Palaimintasis tarsi sugrįžo po 75 metų į bažnyčią, kurios rektoriumi ir vienuolijos kapelionu tarnavo nuo 1936 iki 1943 metų, sugrįžo pas žmones, kuriuos visada mylėjo ir jais rūpinosi, kad ir toliau būtų jų dangiškuoju užtarėju.
„Mums, seserims, labai brangu turėti palaimintąjį Teofilių savo bažnyčioje, melstis jam, prašyti užtarimo. <...> Mes tikime, kad ir šiandien mes rūpime palaimintajam“, – sakė apie savo vienuolijos buvusį kapelioną benediktinių abatė ses. Juozapa Valerija Strakšytė OSB, dėkodama visiems, kurie vienaip ar kitaip padėjo priimti šias relikvijas, ir visiems, gausiai atėjusiems jų pasitikti. Palaimintojo relikvijos Benediktinių bažnyčioje nuo šiol bus saugomos ir gerbiamos specialiai įrengtoje vietoje, šoniniame altoriuje.
Vakaro šv. Mišioms, kuriose dalyvavo tiek rektorato bendruomenė, tiek svečiai, Benediktinių bažnyčioje šia proga vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. Algirdas Jurevičius, Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, kiti kunigai, taip pat ir Palendrių vienuolyno broliai benediktinai. Patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai.
„Jau apaštalus menančiais laikais Bažnyčia laikė kankinius garbingiausiais, rinktiniais savo nariais. Jie yra tikrasis Bažnyčios elitas. Jie ne tik gyvenimu, bet ir mirtimi sekė Kristų, susitapatino su Juo. Visais amžiais nesuskaičiuojama kankinių minia vėl ir vėl pasipildo. Būti Kristaus sekėju ir mokiniu kartais yra mirtinai pavojingas užsiėmimas“, – sakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, prisimindamas ir mūsų tremtinius, patyrusius persekiojimą, įkalinimus, nes mylėjo Dievą, Tėvynę, priešinosi blogiui. Pasak ganytojo, jie irgi yra susiję su šia didžiąja kankinių minia, mes sekame ir jų ištikimybe Dievui, tikėjimui.
„Palaimintojo relikvijos pasiekė šią seserų benediktinių bažnyčią. Relikvijos sujungia su tais didžiais Jėzaus sekėjais, kuriuos skelbiame kaip palaimintuosius ir šventuosius. Tegul relikvijos primena šioje bažnyčioje skambėjusį arkivyskupo Teofiliaus žodį, jo maldą, pradėtą Švč. Sakramento adoraciją, uolų tarnavimą tikintiesiems“, – sakė arkivyskupas, be to, atkreipdamas dėmesį, jog palaimintasis ir šiandien rodo pavyzdį, kokia gali būti kunigystė, pašvęstasis gyvenimas. Ir mes šiandien galėtume lygiuotis į palaimintojo dorybes. Jos gali atrodyti per didelės mums, kaip suaugusiojo batai vaikui, tačiau garbingos ir siektinos, skirtos kiekvienam iš mūsų.
Baigiant pamaldas žodį tarė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, kurio rūpesčių relikvijos dovanotos seserims benediktinėms. Vysk. J. Ivanauskas sakė, jog šiandien Kaunas Teofilių priėmė kaip tremtinį, ir palinkėjo seserims, kad palaimintasis joms būtų labai artimas, padėtų patirti mus visada motyvuojantį būsimojo dangaus džiaugsmą, kuris padaro tikrais Jėzaus mokiniais, Jėzaus, kuris išlaisvina ir sustiprina, palaiko ir padrąsina. Šia proga Kaišiadorių vyskupas padėkojo Kauno arkivyskupijai, vyskupams, kunigams, rektorato bendruomenei už dėmesį palaimintajam Teofiliui.
Plačiau www.benediktines.lt >>.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
V
