Rugpjūčio 27 d. naujus mokslo metus arkivyskupijos Katechetikos centro kvietimu drauge pradėjo tikybos mokytojai ir katechetai. Vėl susitikę po vasaros atostogų jie susirinko švęsti šv. Mišių, prašyti Dievo pagalbos ir priimti Bažnyčios palaiminimo savo darbui, į kurį yra jos siunčiami. Vėliau dalyvavo konferencijoje, skirtoje popiežiaus vizito aktualijoms ir jo paraginimams, ypač skirtiems vaikų ir jaunimo tikėjimo ugdytojams.
Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje tikybos mokytojus ir katechetus su ramybės palinkėjimu pasveikino šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, kvietęs prašyti Viešpatį pagalbos ir tądien minimos šv. Monikos užtarimo, kad padėtų džiaugsmingai tarnauti. Šv. Mišias koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Algirdas Jurevičius bei jaunimo kapelionas kun. Petras Pichas. Giedojo Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos jaunieji šlovintojai.
„Kai kas, žvelgdamas į ilgas atostogas mokykloje, gal pavydi laisvesnių vasaros mėnesių. Tačiau nedaug kas mato Jūsų įtemptą ir atsakingą darbą per visus metus, rengimąsi pamokoms, švenčių ir renginių organizavimą, įsitraukimą į parapijos gyvenimą. Daugelis Jūsų rengiate vaikus Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui. Ačiū Jums už visa tai“, – sakė arkivysk. L. Virbalas ir linkėjo naujame, įtraukiančių darbų ritme, kasdieniuose rūpesčiuose nepamesti prasmės. Juk neužtenka, kaip sako popiežius Pranciškus, vaikų tarsi tuščių indų pripildyti žinių ar kažkaip patraukti į savo pusę.
Nelengva mokytojų užduotis – padėti atskleisti vaikų ir jaunimo širdyse jau gyvenantį Viešpatį kaip žmogaus gyvenimo pilnatvę šiais laikais, vis labiau pagoniškoje visuomenėje ir kultūroje, kuri primeta savo požiūrį į turtą, darbą, šeimą, gyvybę, o religiją mato kaip varžančią papročių ir praktikų sistemą. Tai nelengva, matant, kai, pasak ganytojo, net ir Bažnyčios žmonės išduoda Evangeliją, sugriauna kitų tikėjimą ir gyvenimą, turėdamas galvoje prievartos prieš jaunimą nusikaltimus.
Homilijoje buvo paliesta vilties tema, kurią ypač primena artėjančio popiežiaus vizito Lietuvoje šūkis – „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ (plg. 1 Tim 1, 1). Pasak arkivyskupo, nuo pat savo pontifikato pradžios popiežius Pranciškus stengiasi perduoti tikėjimo ir krikščioniško gyvenimo džiaugsmą, kviečia atnaujinti atsidavimą žmonėms, be kurio neįmanoma mokyti, liudyti gyvenimą ir viltį.
Visuotinėje maldoje už popiežių Pranciškų, visą Bažnyčią mokytojai meldėsi ir už savo bendruomenes, jų vadovus, už save pačius ir jau mirusius savo kolegas ir, žinoma, už jaunimą – kad jauni žmonės išgirstų Dievo kvietimą, kad turėtų mylinčius mokytojus ir per juos pažintų Dievo meilę.
„Esate dar mano neatrasta žemė“, – sakė arkivyskupijos salėje pradedant konferenciją mokytojus ir katechetus sveikinęs vysk. Algirdas Jurevičius, vildamasis vėliau iš arčiau susipažinti su jais ir didžiuliu darbu, kurį jie daro Bažnyčios vardu. Ganytojas priminė šv. Moniką, kuri dėjo daug pastangų auklėdama sūnų Augustiną ir ypač daug už jį meldėsi, nieko daugiau nebegalėdama padaryti. Tačiau sūnus atsivertė, netgi tapo šventuoju. Tai kantrybės ir nuolatinės maldos už savo ugdytinius pavyzdys mokytojams. „Dievas tikrai duos augimą, o jūs negailėkite ir sėkite“, – sakė vysk. A. Jurevičius.
Pagrindinį pranešimą, skirtą popiežiaus apsilankymui Lietuvoje, skaitė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Vizito koordinatorė Kauno arkivyskupijoje atkreipė dėmesį, jog šiandien, kalbant apie popiežiaus Pranciškaus kelionę, nebėra svarbiausia, kiek žmonių dalyvaus. Nepalyginti svarbiau – kokį Bažnyčios veidą pamatys žmonės, ypač jauni.
Žvelgiant į popiežiaus mintį, jo svajonėje – Bažnyčia, kurioje daugiau komandinio darbo, daugiau džiaugsmo, daugiau veiksmo. Tas naujumas ir kiekvieną Bažnyčioje besidarbuojantį žmogų, taip pat ir tikybos mokytojus bei katechetus, kviečia mąstyti: kur dar turime galimybių, kaip dar kitaip galėtume skelbti Evangeliją, kas naujo turėtų būti mūsų mokyme? Jonas Paulius II mus mokė to, ką tikime; Benediktas XVI – kodėl tikime; popiežius Pranciškus visa tarsi sujungia ragindamas tuo gyventi.
„Jei patys nesame tame įsišakniję, ką galime skelbti? Jei nepažįstame Jėzaus, Evangelijos, ką galime perduoti kitiems?“ – sakė V. Spangelevičiūtė-Kneižienė mokytojams, kurie yra pirmučiausi evangelizuotojai. Nereikia važiuoti toli į misijas – Kristų galime liudyti savose bendruomenėse, kur Jo labai trūksta. Kokie liudytojai esame?
V. Spangelevičiūtė-Kneižienė pasidalijo asmenišku liudijimu apie savo mokyklinius metus. Niekas taip nepaveikė jos širdies, kaip mokykloje sutikti jauni ir džiugūs seminaristai – šie žmonės atrodė laimingi! Tai išvedė į tokią tikėjimo kelionę, kurią išgyvendami žmonės patiria džiaugsmą, jaučiasi laimingi ir gali liudyti tai kitiems.
Nesyk pranešime buvo minimas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas „Evangelii Gaudium“, iš tikrųjų raginantis nepamesti Evangelijos liudijimo džiaugsmo, kad ir kokių iššūkių sutiktume. Popiežius kalba apie veiklos dvasingumą – ar jaunoji karta mato mūsų degančias akis? Ar patys esame sutikę Jėzų? Kurioje vietoje Jėzus yra tarp mūsų darbų? Kas yra mūsų gyvieji vandenys – tikėjimo bendraminčiai, rekolekcijos, seminarai ir kt? Kiek meldžiamės už savo darbus ir žmones, kuriems juos skiriame? Ar klausiame, kaip Jėzus dirbtų, kaip elgtųsi mums sunkiose situacijose?
„Jėzaus meilės patyrimas, o ne žinios yra pirmoji motyvacija ir jaunų žmonių ugdyme“, – sakė V. Spangelevičiūtė-Kneižienė, atkreipdama dėmesį į popiežių Pranciškų, nesyk pabrėžiantį, jog jaunimas yra jo širdyje, jog svarbu išgirsti, ko jauni žmonės tikisi iš Bažnyčios. Dėl to, pasak Vaidos, svarbu kalbėtis su mokiniais, ko jie tikisi, pvz., iš tikybos pamokų. Dėl to svarbi ir vidinė mokytojo nuostata, kiek jis pats džiūgauja, turėdamas galimybę dirbti su vaikais, jaunimu ir taip tarnauti Dievui. Mūsų paprastumas gali padėti kitiems Jį sutikti.
Kalbėdama apie būsimąjį popiežiaus apsilankymą, V. Spangelevičiūtė-Kneižienė supažindino su organizaciniais klausimais, kurie svarbūs atvyksiantiems į šv. Mišias Kauno Santakoje, kad saugiai ir džiugiai dalyvautų šiame susitikime. Popiežiaus vizito koordinatorė atkreipė dėmesį, jog jau šiandien turime galvoti, kaip popiežiaus žinią priimsime ir perduosime ją kitiems žmonėms, tarp jų ir jaunimui, kuriam Pranciškaus asmuo gali padaryti įspūdį, patraukti prie Kristaus.
Vėliau kalbėjęs arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas Artūras Lukaševičius dėkojo už tikrai uždegantį konferencijos pranešimą, pakvietė mokytojus į artėjančius jiems skirtus renginius (artimiausias – skirtas katechetams, rengiantiems Sutvirtinimo sakramentui), atsinaujinimo rekolekcijas, kurias esant reikalui paremia ir finansiškai. Diak. Sigitas Jurkštas pristatė evangelizacijos projektą ir pakvietė mokytojus dalyvauti konkurse kuriant šiuolaikiškas tikybos mokymo priemones. Už bendrą darbą kartu dėkojo arkivyskupijos Jaunimo centro vadovė Agnė Grigaitytė, pranešdama apie teletiltą, kuriuo arkivyskupijos jaunimas galės dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose Panamoje (2018 m. sausio 26 d.). Bendradarbiauti mokytojus pakvietė atsakingieji už pašaukimų sielovadą arkivyskupijoje Ieva Šiugždinienė ir kun. Vincentas Lizdenis.
Viltingai ir džiugiai konferenciją užbaigė arkivyskupas Lionginas, palinkėdamas mokytojams atgaivinti atmintyje, kiek daug gero jie jau yra padarę, ir su pasitikėjimu Viešpačiu pradėti naujuosius mokslo metus.
Šventėje mokytojų vardu asmeninio jubiliejaus proga buvo pasveikintas jau dešimtmetį arkivyskupijos Katechetikos centrui vadovaujantis dr. Artūras Lukaševičius, esantis ne vienos jaunimo ugdymo programos Lietuvoje įgyvendintojas.
Vaizdo įrašo autorius Alvydas Rakauskas.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
