Nuotraukos – Juozo Kamensko ir CARITO
Rugsėjo 10-ąją Šilines šventėme drauge su visuomenės ir valstybės apsaugai tarnaujančiais pareigūnais. Iškilmingoje Eucharistijoje meldėmės su jais ir už juos, jų šeimas, kad tarnaudami visuomenės saugumui, tvarkai būtų tiesos ir teisingumo liudytojai.
Šią dieną Šiluvoje apsilankė Vidaus reikalų ministerijos, Policijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai ir pareigūnai, Raseinių savivaldybės savivaldybės vadovai. Tarp piligrimų iš įvairių vyskupijų buvo ir neįgalių žmonių grupės iš Kaišiadorių, Lukšių. Atlaiduose apsilankė ir piligrimų iš tolimosios Fatimos (Portugalijoje).
Katechezę aikštėje prieš pagrindines pamaldas sakęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kapelionas kun. Vilius Viktoravičius atkreipė dėmesį į savižudybių problemą (rugsėjo 10 d. minima kaip Pasaulinė savižudybių prevencijos diena). Galbūt pasirinkimas negyventi yra logiškas netikinčiojo pasirinkimas? Juk gyvenimas žemėje tuomet atrodo neturintis perspektyvos? Ar yra kas nors anapus? Pasak policijos kapeliono, tai principinis klausimas. Nuo atsakymo priklauso, ar gyvensime ir kursime, ar naikinsime ir griausime, kaip gundo piktasis. „Kuriantis žmogus yra Dievo talkininkas“, – sakė kun. V. Viktoravičius, kviesdamas nuoširdžiai prašyti tikėjimo, nes jis dovana, kuri kuria, padeda gyventi, įveikti bet kokius išmėginimus.
Vidudienį aikštėje prasidėjo iškilminga Eucharistija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, taip pat kunigai, tarnaujantys kapelionais vidaus reikalų sistemoje.
„Telaimina Viešpats jus ir jūsų tarnystę, ypač už tą didžiulį vaidmenį ir užduotį, kurį turite popiežiaus Pranciškaus vizito metu“, – sakė Kauno arkivyskupas pareigūnams aikštėje, pasveikindamas juos ir jų vadovus, dalyvaujančius iškilmėje – Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių Kęstutį Lukošių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojus Vidą Mačaitį ir Antaną Montvydą, Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Darių Valkavičių ir kitus.
„Koks didžiulis dalykas ir Dievo dovana yra mūsų gyvenimas. Dar didesnė dovana – kad mūsų laukia kiekvienam skirtas maloningasis gyvenimas su Dievu“, – sakė vėliau homilijoje vyskupas J. Ivanauskas, atkreipdamas dėmesį, jog to, būdami žmonės, negalime iki galo suvokti. Esame sužeisti blogio, gundomi jį kasdien pasirinkti.
„Pareigūnai kasdien akivaizdžiai susiduria su blogiu“, – sakė ganytojas, minėdamas, jog blogis gilus ir gajus. Tai egzistencinė žmonijos žaizda. Savo kryžiumi, mirtimi ir prisikėlimu Jėzus Kristus jį jau nugalėjo, ateidamas į žemę, kad mūsų gyvenimas joje būtų kitoks, kad mes jau kurtume tokį pasaulį, kuris mūsų laukia pas Dievą. Žmogus renkasi – kurti šį pasaulį ar pradėti pragarą žemėje.
Homilijoje kalbėta apie Jėzaus, atnešusio kitokią pasaulio tvarką, gundymus, patirtus dykumoje. Jėzus patiria tai, ką patiriame kiekvienas. Piktasis gundė Jėzų daiktais, asmenimis, pačiu Dievu.
Tai ir mūsų gundymas šiandien susitelkti į materialinę gerovę, sukeliančią vienišumą, nužmoginančią. Tik Dievo šviesa leidžia pamatyti, suprasti kitą, kuris kenčia, alksta, stokoja. Piktasis gundo žvelgti į kitus iš aukšto, jaustis galingiems, „pakloti kitus po kojomis“. Gundymą Dievu patiria ir tikintieji. Mums reikia, kad Dievas gydytų, apsaugotų – tad tikėti „apsimoka“? Pasak ganytojo, tai gudrus melas, apverčiantis Dievo meilę aukštyn kojomis. Tai gundymas tikėjimą paversti magija, prietarais.
„Tikėjimas – tai gili, asmeniška draugystė su Jėzumi“, – sakė vyskupas J. Ivanauskas, homiliją užbaigdamas jautriais Jėzaus žodžiais „Mano Tėve, kodėl mane apleidai?“ Ar tikime Jėzaus meile?..
Šiose Mišiose pareigūnai nešė duonos ir vyno atnašas. Visiems melstis padėjo kasmet atlaiduose šią dieną giedantis VRM „Sakalo“ vyrų choras (vad. Romas Makarevičius), grojantis Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras (vad. Egidijus Miknius).
Bendrą Bažnyčios ir vidaus reikalų pareigūnų atsakomybę ir rūpestį dėl visuomenės bendrojo gėrio šią dieną priminė Caritas, Susitikimų palapinėje pristatęs prekybos žmonėmis problemą. Jonavos dekanato karitiečiai pavaišino piligrimus.
Kitu laiku šv. Mišiose prašyta Dievo pagalbos, kad visi atliktume savo pareigą vykdyti meilės artimui įsakymą kenčiantiems, apleistiems, ginti žmogaus orumą netapatinant su nusikalstamais jo veiksmais. Šią dieną buvo meldžiamasi ir už bedarbius, už tai, kad būtų paisoma dirbančiųjų teisių, taip pat prašoma taikaus sugyvenimo visuomenėje, tarp žmonių grupių ir pasaulyje.
Šv. Mišias tądien įvairiu laiku aukojo kunigai Andrius Končius, Rimas Mačiulskis, Raimundas Kazaitis, t. Aldonas Gudaitis SJ. Giedojo Tytuvėnų, Kėdainių Šv. Jurgio parapijų, Jonavos „Viduramžio“ chorai, Šiluvos maldos grupė. Piligrimų sielovadoje tarnavo Jonavos dekanatas.
Vakaro šv. Mišiose, į kurias po darbo dienos taip pat gausiai atvyksta piligrimų, buvo meldžiamasi už taiką. Joms vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, o homiliją pasakė kun. Algirdas Toliatas CO.
Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas atkreipė dėmesį į popiežių Pranciškų, didįjį taikdarį, taikos balandžio ženklą pasaulyje, siekiantį taikos labui susodinti visus prie vieno stalo, trokštantį visų sugyvenimo, nežiūrint skirtingo tikėjimo, įsitikinimų. Popiežius lanko kalinius, kartais net sukeldamas „teisiųjų sūnų“ pasipiktinimą
Savo homilijoje kun. A. Toliatas kalbėjo apie Kristų, taikos ir Dievo gailestingumo ambasadorių, su meile siekusį taikos ir tiesos. Ypač kreipė visų žvilgsnius į Mariją, Taikos Karalienę, kryžiaus papėdėje pervertą septyniais kalavijais, tačiau jų neišsitraukusią iš keršto ar neapykantos. Ši moteris, be turtų, išsilavinimo, turėjo viską – jos akyse spindėjo dangus, ji buvo pilna Dievo Dvasios. Homilijoje raginta prašyti Dievo Motinos pažadinti taikdarių dvasią, atverti širdis Šventojo Tėvo atvykimui.
Šį vakarą, kaip ir kasdien po šv. Mišių, užbaigiant pamaldas išeidami iš aikštės ganytojai laimino vaikus.