Nuotraukos – Silvijos Knezekytės, Tautvydo Kapcevičiaus
Lapkričio 7-ąją Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiama padėkos Eucharistija už arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus gyvenimą 80 metų amžiaus jubiliejaus proga. Į arkikatedrą susirinko bemaž 70 dvasininkų, taip pat diakonai, seminaristai, seserys vienuolės, bažnytinių institucijų darbuotojai, kad kartu pasimelstų už ganytoją, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį, 1962 metais priėmęs kunigo, o vėliau, 1991 metais, vyskupo šventimus, taip pat jau 50 metų būdamas Jėzaus Draugijos narys, atidavė ištikimai ir drąsiai tarnaudamas Dievui, Bažnyčiai ir jos žmonėms.
„Kviečiu kartu su manimi dėkoti Viešpačiui už ilgus man dovanotus gyvenimo metus ir visas Jo duotas malones. Kartu atsiprašykime, kur nebuvome ištikimi Jo siuntimui ir meilei“, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius artimiausiems bendradarbiams, visus juos pasveikindamas savo vadovaujamos liturgijos pradžioje.
Eucharistiją koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Kauno arkivyskupijos augziliaras generalvikaras vyskupas Algirdas Jurevičius bei arkivyskupijos kunigai. Patarnavo diakonai Stasys Blinstrubis, Darius Chmieliauskas, Audrius Jesinskas, Benas Ulevičius bei Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai. Giedojo arkikatedros choras, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.
Vėliau homiliją pasakęs arkivyskupas Sigitas atkreipė dėmesį į Dievo žodį apie visų tikinčiųjų, ne tik kunigų ar vienuolių, pakvietimą būti Jėzaus mokiniais. Jėzus kviečia labiausiai Jį branginti, dėl Jo visko atsižadėti – tai Jėzaus mokinio bruožai. „Ar įmanoma tokiam būti? “ – klausė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, jog Dievo žodis skatina siekti to stropiai ir drąsina: „Viešpats yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis? Viešpats yra mano gyvenimo tvirtovė, prieš ką turėčiau drebėti?“ (Ps 27)
„Šiandien minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį, noriu padėkoti Dievui už gyvenimo dovaną“, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius, paminėdamas ir padėkodamas už savo tėvus – juk geri tėvai yra neįkainojama dovana kiekvienam žmogui. Padėkojo už jaunystėje sutiktus gerus kunigus, kurie mokė pamaldumo, padėjo pažinti religinę literatūrą ir Dievo artumą – tai paskui paskatino pasirinkti kunigystę. Ganytojas dėkojo už seminarijoje sutiktus kardinolą Vincentą Sladkevičių, t. Pranciškų Masilionį SJ bei kitus kunigus, taip pat Dievo duotą mintį pasirinkti Jėzaus Draugiją ir pasišvęsti tarnystei Bažnyčioje. Į atmintį ganytojui giliai įsirėžė mėnesį trukusios rekolekcijos ant Drūkšių ežero kranto, kai virš galvos skrido lėktuvai užgniaužti Prahos laisvės pavasario.Tai išvedė į dvasinės laisvės kelią ir sovietinė prievarta nepajėgė jo užtverti.
„Dėkoju Dievui už brolius kunigus ir seseris vienuoles, kurie talkino sielovadoje labai rizikinguose pogrindžio darbuose, kai ypač svarbu buvo jausti vienminčius“, – sakė arkivyskupas, prisimindamas laikus, kai teko ginti Bažnyčią nuo sovietų valdžios daromų nusikaltimų, ir Viešpaties laiminančią ranką kalėjime, lageryje ir tremtyje. Jo artumą išgyveno per Šventojo Rašto puslapius, slapta aukojamas Mišias ar paprastą Rožinio maldą.
Arkivyskupas Sigitas padėkojo visiems kunigams, vyskupams, kurie vyskupo tarnystės metais buvo ištikimi pagalbininkai ir bendradarbiai. Šia proga sakė atsiprašantis Dievo už atleidimo ir meilės trūkumą, o homiliją užbaigė šv. Ignaco malda: „Viešpatie, leisk man duoti ir neskaičiuoti, kovoti ir nepaisyti žaizdų, dirbti ir neieškoti poilsio, aukotis ir negalvoti apie atlygį; atlygiu tebūnie Tavo šventos ir dieviškos valios išpildymas.“
Šių Mišių Visuotinėje maldoje, be kitų maldavimų, prašyta Viešpatį globoti visus tikinčiuosius, kad jie vykdytų Dievo valią ir savo darbais Jį garbintų.
Užbaigiant šv. Mišias sveikinimo ir padėkos žodį arkivyskupui Sigitui tarė arkivyskupas Lionginas Virbalas. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog arkivyskupo Sigito gyvenimo metai sutapo su dviem istoriniais laikotarpiais. Sovietmetyje su drąsa, ryžtu, ryškiu liudijimu ir melo sistemos demaskavimu jis atliko misiją, kurią Viešpats jam buvo patikėjęs.
„Ne veltui popiežius Pranciškus, parašydamas sveikinimą arkivyskupijos svečių knygoje, padėkojo už svetingumą šiai kankinių Bažnyčiai“, – paminėjo arkivyskupas Lionginas, be to, pabrėždamas, kiek daug pastangų teko įdėti arkivyskupui Sigitui buriant žmones, numatant sielovados kryptis Bažnyčioje ir jau atsikuriančios Nepriklausomybės metais.
„Ačiū Dievui už Jūsų ilgus metus ir ačiū Jums, kad juos taip užpildėte“, – sakė jubiliejaus proga brolį vyskupą ir savo pirmtaką pasveikinęs arkivyskupas Lionginas. Visi susirinkusieji sugiedojo jubiliatui „Ilgiausių metų“
Šventę vėliau pratęsus kurijos salėje, arkivyskupą Sigitą pasveikino kunigai, kurijos darbuotojai, bažnytinių institucijų ir organizacijų atstovai. Arkivyskupui ir visiems šventės dalyviams buvo smagu išgirsti ir kun. Vincento Lizdenio muzikinį sveikinimą, padovanotą neseniai įšventintų kunigų vardu.
Lapkričio 9 d. 17 val. Kaune bus minimas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto 40-metis >>. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius buvo vienas iš jo steigėjų. Arkivyskupą Sigitą >> šiandien minime ir kaip ilgametį pogrindinės spaudos leidėją – „Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorių, 2013 m. Laisvės premijos laureatą.