Fotografijos Silvijos Knezekytės
Lapkričio 28 d. Kaune vyko tradicinių krikščioniškųjų Bažnyčių Lietuvoje – Katalikų, Stačiatikių, Evangelikų liuteronų – iniciatyva organizuota ekumeninė konferencija tema „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pamatas“.
„Mes esame sunerimę dėl šiandienos bandymų atskirti šeimą nuo santuokos, įteisinti partnerystę. Tai būtų akivaizdi žala valstybei, visai visuomenei ir Bažnyčiai“, – spaudos konferencijoje žiniasklaidos atstovams prieš renginį sakė LVK pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Ši ekumeninė konferencija, pasak arkivyskupo, parodo, kad visoms krikščioniškoms Bažnyčioms Lietuvoje rūpi šeima. Jos vieningai sutaria, kad šeimos institucija yra be galo svarbi ne tik Bažnyčiai, bet ir valstybei bei visai visuomenei, be to, šeima yra neatskiriama nuo santuokos. Negalėjus atvykti Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupui dr. Mindaugui Sabučiui, evangelikų liuteronų kun. doc. dr. Darius Petkūnas spaudos konferencijoje perdavė šios Bažnyčios poziciją, pritariančią, jog reikia išsaugoti tradicinės šeimos modelį pasisakant prieš bet kokią kitą šeimos interpretaciją.
Arkivyskupijos salėje tuo metu rinkosi gausūs, didelio susidomėjimo sulaukusios, jau antrosios šiemet ekumeninės konferencijos dalyviai – LR Seimo nariai, miesto švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, gydytojai, studentai. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos vyskupai, įvairių vyskupijų kunigai, pašvęstojo gyvenimo nariai, įvairių institucijų ir organizacijų atstovai ir, žinoma, nemažai šeimų. Sveikinimo žodį jiems tarė arkivyskupas S. Tamkevičius, taip pat LR Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimą perdavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys, parlamentinės grupės „Už tradicinę šeimą“ pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Kauno sav. meras Andrius Kupčinskas. Kalbėdami konferencijos svečiai sveikino Bažnyčios iniciatyvą surengti tokią konferenciją, pastangas drauge ginti šeimą, t. y. pačius valstybės ir visuomenės pamatus.
Konferencijos tema buvo perskaityti šeši išsamūs krikščioniškų konfesijų dvasininkų bei teisininkų pranešimai. Juos renginio dalyviai išklausė itin dėmesingai ir palydėjo nuoširdžiais plojimais. Pabaigoje paskelbtas LVK pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, Stačiatikių Bažnyčios Vilniaus ir visos Lietuvos arkivyskupo Inokentijaus ir Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio pasirašytas komunikatas „Santuokos ir šeimos ryšys – istorinis ir visuotinis“. Jame, be kita ko, kreiptasi Į LR Seimo narius bei visus Lietuvos gyventojus pakviečiant naujai apmąstyti Konstitucinio Teismo sprendimą bei santuokos svarbą, taip pat drauge dirbti, kad santuokos ir šeimos ryšys teisėje ir viešajame gyvenime būtų atkurtas.
Visais konferencijoje skaitytais pranešimais buvo gyvai atsiliepiama į šiandien pavojingai interpretuojamas ir atsiejamas šeimos ir santuokos sąvokas, aktualiai aptariama, kodėl reikia ginti šeimą ir santuoką – valstybės gyvenimo pamatą ir didį krikščionišką pašaukimą bei vertybę, vaikų gerovės garantą.
„Ar apginsime šeimą“? – šiuo aktualiu nūdienos klausimu pavadinęs savo pranešimą arkivyskupas S. Tamkevičius, cituodamas rusų autorių, priminė komunizmo ideologų bandymus paniekinti ir sunaikinti tradicinę šeimą kaip „buržuazinę liekaną“, „žmogaus laisvės pančius“. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog, mūsų laimei, Raudonoji armija Lietuvos sieną peržengė tik keturiasdešimtaisiais. Tuo metu, kai Rusijoje negailestingai buvo griaunama šeima, Lietuvoje tradicinė šeima išgyveno klestėjimo laikotarpį.
„Mūsų šeimos davė tautai inteligentijos elitą, daugybę uolių kunigų ir, užėjus okupacijai, dešimtis tūkstančių partizanų, nesuabejojusių ginti Tėvynę. Lietuviškos šeimos, ištremtos į Sibiro platybes, sugebėjo atlaikyti nežmoniškas sąlygas ir vaikams įdiegti meilę Dievui ir Tėvynei“, – sakė ganytojas.
Be to, sugrąžindamas mintimis į 1992 metus, kai Lietuvos gyventojų referendumu buvo priimta Konstitucija, priminė, jog svarstant Konstitucijos projektą katalikams, kaip gyventojų daugumai, atstovavo LVK sudaryta komisija, kurios pasiūlymai, svarstyti parlamentinės komisijos posėdyje, iš esmės tapo 38 str. (skirto šeimai ir santuokai) turiniu.
„Taigi, koks į Konstitucijos 38 straipsnį įdėtas turinys mes, Bažnyčios žmonės, žinome labai gerai. Prisimename metą, kai visi labai aktyviai diskutavome dėl būsimosios Konstitucijos straipsnių. Jeigu kas būtų primiršęs, tepasklaido Lietuvos Katalikų Bažnyčios Informacijos centro leisto biuletenio „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“ 1992 m. numerius. Juose galės susipažinti tiek su Vyskupų Konferencijos teiktais pasiūlymais, tiek su vyskupų laišku dėl tikinčiųjų pilietinės atsakomybės. Niekas geriau negali paaiškinti, koks turinys buvo įdėtas į 38 str., kaip tie, kurie siūlė šio straipsnio formuluotes.“, – sakė arkivyskupas, šeimos išsaugojimo viltis šiandien ypač susiedamas su pačių Lietuvos žmonių sąmoningumu ginant tradicinę šeimą (žr. visą pranešimą >>)
Vysk. M. Sabučio pranešime „Šeima kaip pašaukimas“ (jį perskaitė kun. D. Petkūnas) plačiai aptarus klausimą, „kas gi yra šeima? Atsitiktinumas, „patriarchalinės“ („tamsios“) visuomenės anachronizmas, stabdantis „modernios“ visuomenės raidą, ar vis dėlto kažkas daugiau, kas turi aukštesnę paskirtį, nei tik atskirų individų sambūvio forma?“, buvo primintas dieviškasis sumanymas žmogui, šeimų palaiminimai bei joms skirti išbandymai Biblijoje. Ir šiandien šeima patiria daug išbandymų – pasak vysk. M. Sabučio, jie sunkiausi, nes yra susiję su pačios šeimos institucijos neigimu. Pranešime apgailestauta, jog tikinčių žmonių argumentai dažnai atmetami pamirštant, kad „tie „su savo Dievu“ yra tokie patys visuomenės nariai, kurie kūrė ir kuria visuomenę, gina žmogaus orumą ir civilizacijos, kurioje gyvename, pagrindus“ (žr. visą pranešimą >>).
Stačiatikių kunigo, Vilniaus kurijos kanclerio Eugenijaus Rudenko pranešime „Bažnyčia, valstybė ir pamatinės šeimos vertybės“ (antroji jo autorė – kurijos darbuotoja Eugenija Naganova) apgailestauta, jog šiuolaikiniame pasaulyje netrūksta bandymų griauti tradicines vertybes, tarp jų – ir šeimos bei santuokos, nors būtent šios vertybės yra sveikos visuomenės egzistavimo ir klestėjimo pagrindas. Aptariant ortodoksų požiūrį į santuoką pabrėžta, jog dviejų lyčių santuokoje įvyksta žmogaus perkeitimas, jo asmenybės ištobulinimas ir išbaigimas, įveikiama jo vienatvė ir uždarumas. Negana to, santuokinė sąjunga atspindi pačią Dievo būties esmę, kuri yra meilė. Pasak kun. E. Rudenko, tik Dievo tvarkos laikydamasis žmogus gali gyventi laimingą ir harmoningą gyvenimą, ir tik tradicinė, vyro ir moters, santuokinė sąjunga garantuoja ir vaikų dvasinę pusiausvyrą, psichologinį tvirtumą.
„Valstybė turėtų būti visokeriopai suinteresuota paremti ir stiprinti pastaruoju metu pašlijusį tradicinės, skirtingų lyčių, monogamiškos šeimos institutą“, – pabrėžta pranešime (žr. visą pranešimą >>). Jame, be kita ko, prisimintas Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus Pirmininko, Volokolamsko metropolito Hilariono šioje salėje jau išsakytas patikinimas, jog „rusų ortodoksų Bažnyčia yra pasirengusi, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, paduoti dešinę draugystės ženklan (Gal 2, 9) visiems broliams ir seserims Kristuje, kurie jaučia tą patį nerimą dėl krikščionybės likimo ir dėl pasaulio bendrijos ateities“ (pasakyta 2011 m. sausio 10 d. Kaune vykusioje tarptautinėje ekumeninėje konferencijoje „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“).
„Santuoka – uola, ant kurios statoma šeima“ – taip pavadintą pranešimą konferencijoje skaitęs kun. prof. dr. Andrius Narbekovas pabrėžė, jog santuokinis gyvenimas turi būti grindžiamas pirminiu Dievo planu žmogui, o krikščionys yra pašaukti atpažinti ir atkurti šį planą savo gyvenime. Santuoka, pasak VDU Šeimos studijų centro vadovo, atspindi patį Dievo slėpinį, giliausia prasme yra prigimtinė. „Nors Dievas yra santuokos autorius, pasirinkimas priklauso nuo laisvo žmogaus apsisprendimo“, – sakė kun. A. Narbekovas, atkreipdamas dėmesį, jog santuoka, kaip vyro ir žmonos sutartis, yra senesnė už visas kitas žmogaus sukurtas juridines ar teisines sistemas. Negana to – santuoka yra daugiau negu sutartis; tai sandoros aktas – be išlygų ir išskaičiavimų. Be to, tik santuokoje realizuojamas žmogaus lygiavertiškumas, nebelieka galimybės pasinaudoti kitu žmogumi kaip priemone. Per santuokinį aktą, kaip teigta pranešime, sutuoktiniams skirta dalyvauti Dievo meilės slėpinyje, panašiai, kaip jame dalyvavo Kristus, atiduodamas savo kūną visiškai, laisvai, ištikimai ir vaisingai (žr. visą pranešimą >>).
Pranešime „Konstitucinio Teismo motyvai ir alternatyvi konstitucinė šeimos samprata“ doc. dr. Vaidotas Vaičaitis (VU Teisės fakultetas) išsamiai aptarė, kokia šeimos samprata yra pateikiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ypač III skirsnyje bei jo 38 straipsnyje. Atkreiptas dėmesys, jog iš septynių šeimai skirtų 38 straipsnio dalių trijose paminėta ne kokie nors neformalūs žmonių ryšiai, o būtent santuoka.
„Gaila, bet Konstitucinis Teismas minėtame nutarime niekaip nepagrindė tokio savo teiginio, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Konstitucijoje tikrai nėra expressis verbis paminėta, jog šeima gali būti sudaroma tik santuokos pagrindu, tačiau iš kitos pusės Konstitucijoje nėra numatyta nei partnerystė, nei kitokia, nei santuokos pagrindu šeimos sudarymo forma“, – sakė teisininkas. Jis atkreipė dėmesį, jog savo nutartimi Konstitucinis Teismas rėmėsi vadinamuoju teisiniu realizmu, pagal kurį teisė yra tai, kas realiai egzistuoja tikrovėje. „Teisė, ypač Konstitucija, kad galėtų būti visų gerbiamas dokumentas, gali ir turi atspindėti tam tikras vertybes bei vaidinti ir tam tikrą siekiamo idealo vaidmenį. Šios vertybės ir yra įtvirtintos Konstitucijos 38 straipsnyje, kuriame numatyta tik viena šeimos sudarymo forma – tai santuoka,“ – sakė V. Vaičaitis, primindamas vadinamąjį teisinį pozityvizmą (žr. visą pranešimą >>).
Pranešime „Santuokos vertė ir prasmė teisinėje sistemoje“ Vygantas Malinauskas, (VDU Teisės fakultetas) teisinę tvarką visuomenėje susiejo su būtinybe apsaugoti pamatinį gėrį ir sudaryti sąlygas juo naudotis. Vienas pamatinių gėrių yra šeima, pasak V. Malinausko – moralinė tikrovė ir prigimtinė struktūra. Jos centre yra tėvas ir motina, ir tik šeima, vienas kitą mylinčių tėvų aplinka geriausiai atitinka prigimtinius vaiko poreikius. Bet ar tam reikia santuokos? Santuoka, kaip sakė V. Malinauskas, yra nuolatinis įsipareigojimas, kuris suponuoja kitas moralines vertybes, tokias kaip ištikimybė, monogamija, pastovumas etc. Santuokos paskirtis – sukurti tokią šeimą, kurioje būtų gera abiem sutuoktiniams ir gera auginti vaikus, sukurti moralinį ryšį tarp tėvo ir motinos, kuris teigiamai veiktų vaiko sąmonę, jo augimą. Valstybė, palaikydama santuoką, pasak teisininko, parodytų, kokių vertybinių nuostatų ji tikisi iš apsisprendusiųjų kurti šeimą (žr. visą pranešimą >>).
Arkiv. S. Tamkevičius dėkojo visiems pranešėjams, dalyviams ir ypač – broliams krikščionims už jų greitą ir gyvą atsiliepimą rengiant šią konferenciją, pavadindamas krikščioniškų Bažnyčių bendravimą Lietuvoje labai geru mūsų laikų ženklu.
Konferenciją vedė Darius Chmieliauskas, katalikiško mėnraščio šeimai „Artuma“ vyriausiasis redaktorius, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai. Renginį tiesiogiai stebėti buvo galima internetu ir klausytis radijo bangomis – tiesioginę transliaciją iš arkivyskupijos konferencijų salės rengė Katalikų interneto tarnyba, Marijos radijas.
