Ankstyvą lapkričio 26-osios šeštadienio rytą dešimties miesto parapijų ir rektoratų šeimos pilnu autobusu iš Kauno išvažiavo į Trakus. Kelionė prasidėjo trumpa malda, todėl nuotaikos nesudrumstė nei apsiniaukęs dangus, nei kelionės metu prapliupęs lietus. Kauno I dekanato Šeimos centro vadovė Jurgita Ščiukaitė supažindino su maršrutu ir lankytinomis vietomis, vėliau Kauno arkivyskupijos Šeimos centro psichologė Zita Vasiliauskaitė pasidalijo savo įžvalgomis tema „Savanorystė: kodėl verta?“ Psichologė apžvelgė egzistuojančius mitus apie savanorišką darbą, paragino nevengti prisiimti atsakomybės savo parapijoje, bendruomenėje, šeimų grupelėje, nes kiekviena tarnystė suteikia mūsų gyvenimui daugiau prasmės ir džiaugsmo.
Senuosiuose Trakuose šeimos aplankė Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčią. Atvykus į Trakus kelionės dalyvių poreikiai išsiskyrė: vieni lankėsi Trakų pilyje, kiti – karaimų kultūros etnografinėje parodoje, dar kiti tiesiog mėgavosi karštu sultiniu su tradiciniais Trakų kibinais.
Paskui visi susirinko į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kuri garsėja maloninguoju Dievo Motinos su Kūdikiu Jėzumi paveikslu. Šis paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą. Sugiedoję giesmę Marijos garbei keliauninkai pajudėjo kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškės link.
Guronių rekolekcijų namuose visi galėjo pasivaišinti karšta arbata ir suneštinėmis vaišėmis, o kartu – artimiau susipažinti ir išgyventi bendrystę. Sesuo Agnė papasakojo šių rekolekcijų namų istoriją, pasidalijo prisiminimais apie kardinolą Vincentą Sladkevičių. Šeimos aplankė Rožinio slėpinių kelią, apžiūrėjo Koplyčias, jų puošybą biblinių scenų bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinių įvykių iliustracijomis. Apie Rožinio slėpinių kelią papasakojo kartu vykusi ses. Ramutė Budvytytė. Jau sutemus šeimos susirinko į koplyčią ir kartu sukalbėjo Rožinio maldą kaip padėką Marijai už šią kelionę ir už mūsų visų dvasinę kelionę link To, kuris pats yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“.
Vykstant atgal į namus vaikai skubėjo prie mikrofono padainuoti ir padeklamuoti, o tėveliai galėjo pasidalyti patirtais įspūdžiais tarpusavyje ir su kitomis šeimomis.
Šią kelionę parėmė Kauno I dekanatas ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl surinktos aukos buvo skirtos Guronių rekolekcijų namams, taip pat kelioms skurstančioms šeimoms paremti.
