Gruodžio 16 d. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame bute-muziejuje vyko adventinė popietė. Ją sumaniusi muziejaus vedėja Irena Petraitienė pirmą kartą pakvietė pasiklausyti kardinolo, tuomet vyskupo, Vincento Sladkevičiaus dar sovietmečiu, pogrindžio sąlygomis, vestų rekolekcijų garso įrašo.
Nors ir nedidelė šios popietės dalyvių grupelė susikaupimo valandėlę pradėjo rimtimi ir ses. Gemos Jadvygos Stanelytės SJE vadovaujama malda, vėliau įdėmiai klausėsi gyvo, labai paprasto, bet įtaigaus rekolekcijų vedėjo tėvo Vincento žodžio.
Nors iš tiesų klausoma rekolekcijų konferencija buvo kitados vedama seserims vienuolėms, savo tema labai tiko visiems, ypač adventiniu laiku, mat buvo kalbama apie šiam metui ypač svarbų žmogaus susitaikymą su Dievu, dvasinį atsinaujinimą. Ganytojas ragino atrasti savyje svarbiausią ydą ar silpnybę, pasiryžti su ja kovoti ir, Dievo padedamiems, įveikti laiku, tol, kol ji neįsišaknija žmoguje. Kaip sakyta konferencijoje, pasiryžkime tam ir daug laimėsime. Be šito, pasak t. Vincento, neįmanoma, kad žmogaus dvasinis gyvenimas eitų į priekį, neįmanoma išsiugdyti gražiausių dorybių.
Savo žodyje t. Vincentas pabrėžė, jog būtent rekolekcijos yra tinkamiausias metas žmogui save patyrinėti, pamatyti tas kliūtis, kurios trukdo patirti dvasinę ramybę ir džiaugsmą.
Ses. G. J. Stanelytė SJE, pasidalijusi keliomis mintimis, sakė, jog daugeliui sovietmečiu buvo žinomi ir puikūs, labai pritaikomi gyvenime tuomet vyskupo V. Sladkevičiaus pamokslai. Žmonės specialiai važiuodavo jų pasiklausyti ten, kur šis ganytojas tarnaudavo.