Sausio 16 d., sekmadienį, Kauno arkivyskupijoje pradėti švęsti Dievo Gailestingumo metai.
Prieš 12 val. šv. Mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas gausiai susirinkusiems pamaldų dalyviams perskaitė 2011 m. sausio 14 d. arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus dekretą, skelbiantį 2011-uosius Dievo Gailestingumo metais arkivyskupijoje.
„ Pats Viešpats, būdamas anapus žmogaus laiko bei istorijos ir numatydamas baisaus blogio prasiveržimą, per kuklią vienuolę seserį Faustiną XX a. pirmojoje pusėje pasiuntė pasauliui ir šiandien galiojančią žinią: „Pasitikėkite manimi, nes aš esu gailestingas Viešpats. Pasikliaukite mano gailestingumu“ , – rašoma dekrete, pagal kurį oficiali Dievo Gailestingumo metų pradžia – sausio 16 d. sekmadienį, arkikatedroje sutinkant Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopiją, užbaigimas – antrąją Kalėdų dieną Kristaus Prisikėlimo šventovėje. Dekrete arkivyskupijos bendruomenė pakviesta dalyvauti jubiliejinių metų renginiuose, priimti Dievo gailestingumo žinią, ją liudyti ir skelbti, kad ji paliestų visus tikinčiuosius bei kitus geros valios žmones.
Prieš šv. Mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje, kurios fasadas šių neeilinių metų proga papuoštas didžiuliu Dievo Gailestingumo žinią skelbiančiu plakatu, iškilmingai sutikta Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopija. Ją į Kauną atlydėjo Vilniaus arkivyskupijos bendruomenės atstovai – Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas ir jaunimo grupė.
Jaunimo nešamą paveikslą prie arkikatedros durų pasitiko arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupas augziliaras J. Ivanauskas, kiti dvasininkai. Giedant Dievo Gailestingumo litaniją paveikslas procesijoje buvo atneštas ir pastatytas prie didžiojo altoriaus. Šv. Mišias pradėdamas arkivyskupas pakvietė melsti Dievo gailestingumo kiekvienam asmeniškai, šeimoms, visiems Lietuvos žmonėms.
Svečias kun. Žydrūnas Vabuolas pasakė pamokslą, jo pradžioje pasidžiaugdamas, kad gali senojoje Kauno arkikatedroje dalytis Dievo gailestingumo žinia. Pats Jėzus šią Dievo meilės žinią Lietuvai ir visam pasauliui perdavė per šv. ses. Faustiną Kovalską. Pagal jos regėjimus ir buvo nutapytas paveikslas, taip pat kilo Dievo Gailestingumo vainikėlis žadant, kad kas jį melsis, nepražus. Tiek paveikslas, tiek pamaldumas patyrė įvairiausių pervartų, kol galiausiai popiežiaus Jono Pauliaus II dėka išplito po visą pasaulį.
Tačiau, kaip pabrėžta pamoksle, ne tiek maloningasis paveikslas ar specialios maldos yra šių metų esmė, kiek pats Dievo gailestingumo atradimas. Kun. Ž. Vabuolas atskleidė Dievo gailestingumą kaip vieną Dievo savybių, kuri pasižymi tam tikrais dieviškaisiais bruožais. „Dievo gailestingumas yra didelis, begaliniai didelis. Jis kur kas didesnis už mūsų nuodėmes. Dievo gailestingumas yra tokio paties „dydžio“, kaip pats Dievas, kaip jo širdis“, – skelbė pamokslininkas, primindamas apaštalą Paulių: „Dievo silpnybė galingesnė už žmones“ (1 Kor 1, 25) bei Evangelijos pagal Matą palyginimą apie beširdį skolininką (Mt 18, 23–35). Remiantis Naujuoju Testamentu Dievo gailestingumas apibūdintas ir kaip pirmesnis už Dievo teisingumą (juk Dievas ne kartą pasigaili Izraelio tautos, o Jokūbo laiške (2, 13) sakoma: „Gailestingumas didžiuojasi prieš teismą“); be to, gailestingasis Dievas be galo kantrus – kantriai atleidžia ne tik dideles nuodėmes, bet ir kaskart žmogaus kartojamus mažus nusižengimus.
„Gailestingojo Jėzaus paveikslas lydės mus per šiuos metus, lankys mūsų parapijas. Tegu jis mums liudija ir primena Dievo gailestingumą, o mes būkime Dievo gailestingumo paveikslas kitiems. Tegu kiti, mus sutikę, pamatys Jėzų, iš kurio širdies, kaip šiame paveiksle, trykšta gailestingumo spinduliai“, – užbaigdamas pamokslą sakė kun. Ž. Vabuolas.
Šv. Mišių pabaigoje buvo giedamas ir kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis.
Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopija arkikatedroje bazilikoje tikinčiųjų gerbimui ir maldai bus atviras visą savaitę. Vėliau keliaus po kitas arkivyskupijos parapijas visus Dievo Gailestingumo metus. Drauge su paveikslu keliaus knyga, kuri atspindės žmonių patirtis bei išgyvenimus, joje bus įamžinamos paveikslo piligrimystės parapijų, rektoratų ar kitose bendruomenėse akimirkos.