Balandžio 5 d., Didžiojo ketvirtadienio vakare, arkikatedroje bazilikoje, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, buvo aukojamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios. Jomis paminėta Jėzaus atsisveikinimo su mokiniais vakarienė Jeruzalėje, kai jis įsteigė savo Kūno ir Kraujo aukos sakramentą bei parodė meilės ir tarnystės pavyzdį savo mokiniams.
Už šią meilės ir pasilikimo drauge su žmogumi dovaną – šventąją Eucharistiją dėkoti Viešpačiui kvietė tikinčiuosius liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Šv. Mišias drauge su ganytoju koncelebravo mons Adolfas Grušas.
„Šventojo Tridienio liturgija skirta švęsti krikščioniškąją Paschą – Eucharistijos įsteigimą, Dievo Sūnaus mirtį ir prisikėlimą ir įtikėjusiųjų į Jėzų Kristų išgelbėjimą. Mes esame tie, kurių širdys, o ne durų staktos yra pažymėtos Dievo Avinėlio krauju“, – sakė arkivyskupas savo homilijoje. Joje, be kita ko, klausta, ar užtenka tik dalyvauti nekruvinoje Kristaus aukoje ir maitintis Jo kūnu ir krauju, kad būtume išgelbėti?
Darsyk atkreipdamas dėmesį į Evangelijos pagal Joną pasakojimą apie įvykius Paskutinės vakarienės menėje, ganytojas pabrėžė ir ragino: „Eucharistinė auka primena būtinybę tarnauti broliams ir seserims ir stiprina, kad, darydami gera, nepavargtume. Visuomet mums turi šviesti evangelinė tiesa: tarnaudami žmogui, tarnaujame pačiam Kristui. Šiandien švęsdami Kristaus meilės paslaptį – nekruvinosios Aukos įsteigimą, melskime vieni kitiems, kad būtume ištikimi Kristaus palikimui. Jis mus vadina draugais, pašauktais daryti jo meilės darbus.“
Paskutinės vakarienės šv. Mišios baigėsi iškilminga procesija, kurioje Švč. Sakramentas buvo perneštas į arkikatedros Švč. Sakramento koplyčią. Pamaldų dalyviai visiškoje tyloje likusioje šventovėje, nutilus vargonams iki Velykų vigilijos, dar ilgai adoravo Eucharistinį Jėzų jo Kančios išvakarėse.
