Nuotraukos – Ramvydo Romankevičiaus
Rugpjūčio 11–16 d. vyko Keliaujanti pašaukimų stovykla „Nematomos dovanos“, sutelkusi apie 30 dalyvių. Spiginant kaitriai rugpjūčio saulei prasidėjo nuotykių ir „nematomų dovanų“ kupina kelionė iš Kauno į Pivašiūnus. Judėta pėsčiomis, traukiniu ir autobusu. Kojomis įveikta net 65 km! Iš Kauno keliauta į Kazlų Rūdą, Lūginę, Marijampolę, Alytų ir galiausiai pasiekta kelionės kulminacija – Pivašiūnai, kuriuose dalyviai iškilmingai sutiko Žolinę ir buvo apkabinti rūpestingame Dievo Motinos glėbyje.
Įkvepiantys liudijimai ir nuostabus šlovinimas
Stovyklos dalyviai – ieškantis arba dar tik bręstantis savo gyvenimo kelio paieškai jaunimas (16 – 33 m. amžiaus).
Stovyklą organizavusi Kauno arkivyskupijos Pašaukimų sielovados komanda pasirūpino, kad programoje savo gyvenimo pašaukimu ir iššūkiais pasidalytų nuoširdūs liudytojai: Marijonų ordino vienuolis brolis Jonas Urbas, dainininkė Rugilė Daujotaitė, Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė sesuo Benedikta SF (Aistė Cylikaitė) bei Sandros ir Deivido Ciūnių šeima.
Keliaujančią stovyklą lydėjo atsakingieji už pašaukimų sielovadą kunigas Liutauras Vilėniškis ir sesuo Loreta Armalytė, nepakartojami šlovintojai, savo balsais priartinę prie Dangaus, – Kristina Dapkutė, Mindaugas Giedraitis ir Julius Armalis bei draugiška Pašaukimų sielovados komanda. Logistikos skyriuje dirbo ir netikėtomis ledų pertraukėlėmis dalyvius apdovanodavo Mantas Čepas.
Gausybė dovanų
Stovykloje dalyvių laukė galybė „nematomų dovanų“ ir turininga programa.
1 diena. Dovana – MISIJA. Stovykla prasidėjo dalyvių sutikimu rugpjūčio 11 d. pavakarę Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centro kiemelyje. Netrukus laukė įdomi ekskursija po Kauno senamiestį su gidu Vykintu Gerve. Keliavome pro Kauno pilį, Santaką, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią, Mažąjį Vatikaną, Rotušę, Krepšinio namus, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčią, Perkūno namą ir galiausiai užkilome į Jėzuitų vienuolyno terasą, nuo kurios atsivėrė pasakiška Kauno senamiesčio panorama. Sugrįžę į Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centrą dalyviai įsikūrė, pavakarieniavo ir keliavo į Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčią klausytis marijonų vienuolio Jono Urbo liudijimo. Po to šventovėje vyko adoracija ir šlovinimas.
2 diena. Dovana – BENDRYSTĖ. Dieną pradėjo Rytmetine malda, mankšta ir pusryčiai. Tuomet dalyviai iškeliavo į nedidelį žygį iš Senamiesčio į Kauno geležinkelio stotį, iš kurios traukiniu pajudėjo į Kazlų Rūdą. Vidurdienį laukė šv. Mišios Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Po pietų dalyviai kūrė koliažus, po to keliavo pasivaikščioti pažintiniu miško taku ir turėjo telefonu fiksuoti „nematomas dovanas“. Vakare laukė įspūdingas dainininkės Rugilės Daujotaitės liudijimas ir jos padovanotos kelios giesmės. Po vakarienės stovyklautojai žygiavo į mišką ir ten turėjo bendrystės kupiną vakarą su šokiais, bendravimu ir užkandžiais prie laužo. Grįždami į nakvynės vietą, miške susirinkusieji gėrėjosi milžinišku mėnuliu ir meteorų lietumi.
3 diena. Dovana – PASITIKĖJIMAS. Papusryčiavę dalyviai pradėjo žygio atkarpą: Kazlų Rūda–Lūginė–Marijampolė. Pakeliui miške užlipę į apžvalgos bokštelį jie pasimeldė Rytmetinę maldą. Po to žygiavo toliau ir popiet sukalbėjo Gailestingumo vainikėlį. Antroje dienos pusėje dalyviai turėjo įveikti pasitikėjimo pratimą – užrištomis akimis vedami Pašaukimų sielovados komandos narių turėjo pereiti tiltą pro šniokščiantį vandens malūną. Vakare šv. Mišias dalyviai šventė Lūginės palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje. Pasigrožėję vietovėmis, autobusu kelionę jie baigė nakvynės vietoje – pastoracijos centre Marijampolėje. Tądien pėsčiomis įveikti net 32 km!
4 diena. Dovana – SUSITAIKYMAS. Po pusryčių ir Rytmetinės maldos dalyvius draugėn sukvietė Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolės sesers Benediktos SF (Aistės Cylikaitės) liudijimas. Vidurdienį pastoracijos centro koplytėlėje aukotos šv. Mišios. Po jų keliauta į Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejų, čia gidas Arūnas Kapsevičius vedė įdomią ekskursiją. Popiet autobusu dalyviai vyko į Alytų, pavakarieniavę jie skubėjo į Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos namus, kur laukė Sandros ir Deivido Ciūnių šeimos liudijimas. Dienos kulminacija – Sutaikinimo pamaldos šios parapijos bažnyčioje. Čia vyko Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas, stipri užtarimo malda, buvo galimybė atlikti išpažintį. Dienos programą užbaigė agapė su jaukiais pokalbiais.
5 diena. Dovana – ŠVČ. MERGELĖ MARIJA. Pirmadienį Pašaukimų sielovados komandos narės Greta ir Eleonora vedė Ekologijos dienos programą, kurios metu netrūko bendravimo, maldos, Dievo artumos. Vos po kelių valandų nakties miego grupelė dalyvių ryžosi išeiti į ankstų rytinį žygį, prasidėjusį 5.30 val. Trumpai prasimankštinę iš Alytaus jie patraukė link Pivašiūnų. Paėjus apie 9 km prie šios komandos prisijungė autobusais atkeliavę ir kiti dalyviai. Gamtoje, šalia šieno ritinių ir tvenkinėlio visi susirinko papusryčiauti ir dar spėjo sušokti linksmąjį šokį aplink šieno ritinį. Pasisotinę visi vėl patraukė į žygį. Pakeliui į Pivašiūnus buvo stabtelėta vietinių gyventojų sodyboje pietų. Ten pailsėję, atsipūtę ir pasisotinę dalyviai vėl išėjo į žygį. Apie 17 val žygeiviai atėjo į Pivašiūnus. Norėjusieji dar spėjo atsigaivinti prie ežerėlio prieš šv. Mišias. 18 val. visi šventiškai nusiteikę ėjo į į Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią švęsti Žolinės. Po vakarienės laukė bendrystės vakaras su žvaigždėtu dangumi ir naktine adoracija Pivašiūnų Pakalnės koplyčioje.
6 diena. Dovana – DĖKINGUMAS. Paskutinę dieną Keliaujančios pašaukimų stovyklos „Nematomos dovanos“ dalyviai pasidalijo, kokių „nematomų dovanų“ gavo per visas programos dienas, taip pat gamino atminimo apyrankes su svarbiausiu stovyklos žodžiu. Galiausiai visi susirinko į šv. Mišias Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir apie vidurdienį vieni kitiems padėkoję už bendrystę iškeliavo namo.
Iki kitų keliaujančių pašaukimo stovyklų!
Tekstą parengė Skirmantė Javaitytė
DALYVIŲ LIUDIJIMAI
ELIJUS Kontrimavičius:
„Rugpjūtis. Laikotarpis, kuomet lietuviška vasara pasiekia savo aukštumas ir ežero vanduo patampa pačiu švelniausiu maudynėms, o miegoti norisi miegmaišyje po atviru dangumi. Arba bet kur, tik ne savo lovoje. Jaučiasi, kad buvau tam ir pakviestas Pašaukimų sielovados komandos organizuotoje stovykloje – „Nematomos dovanos“.
Grupelė tikinčiųjų, surinkti laikinojoje Lietuvos sostinėje, pradėjome išvyką net per tris etnografinius regionus.
Atsižvelgiant į šių metų stovyklos temą - ,,Nematomos dovanos", drįsčiau teigti, per tas dienas kiekvienas jų gavome apsčiai. Stovyklos metu gavau pažinimo dovaną. Man buvo miela ir gera atrasti mūsų šalies miestelius, melstis mažose bažnyčiose ir patirti parapijiečių kilniadvasiškumą.
Pagrindinis iššūkis man buvo dažnai alinantis karštis. Tačiau einant visiems drauge ir kitų bendražygių akyse matant kibirkštėlę džiaugsmo, nejučia ir pačiam lūpų kampučiai vėl pakildavo, o energijos ištekliai pasipildydavo. Stovyklos kulminacija man buvo, kai įžengėme į Pivašiūnų bažnyčią ir suklupome prieš Dievo motinos paveikslą. Akimirka, kai nuovargis ir išbandymai buvo tarytum nuplauti, o pakeltas žvilgsnis kupinas dėkingumo.“
RŪTA Bakšanskaitė:
„Ši stovykla man buvo tikras meilės, džiaugsmo ir tiesos koncentratas. Parsivežiau nematomų, bet pačių brangiausių ir svarbiausių dovanų. Įvardinsiu man šiuo metu svarbiausias.
Pirmoji – galimybė sutikti ir pažinti gyvą Jėzų, siunčiantį dieviškąsias žinutes per žmones, kūriniją ar kalbantį tiesiai į širdį.
Antroji dovana – bendrystė. Buvo nuostabu, kad visi tokie skirtingi gebėjome tikrai būti kartu, atvirai dalintis. Visos stovyklos metu mus lydėjo šventas džiaugsmas, juokas ir paprastumas.
Trečioji dovana – svečių ir ne tik liudijimai, kurie mane sustiprino, suteikė vilties, parodydami Jėzaus galybę, beribį gailestingumą ir gydymo stebuklus.
Jaučiu didžiulį dėkingumą Pašaukimų sielovados komandai už jų pasiaukojančią meilę, kasdienį maistą kūnui ir sielai, staigmenas. Sunkiausiose kelio atkarpose išdygę jie mus vaišindavo ne tik ledais, o ir nuoširdžiu rūpesčiu, kuris atgaivindavo, įkvėpdavo nepasiduoti ir eiti toliau.
Dėkoju Dievui ir kiekvienam šalia buvusiam už iš naujo atrastą pašaukimą mylėti!“
ELEONORA Samsonaitė:
„Į šią stovyklą išėjau su misija, kuri buvo pradėta neseniai vykusių rekolekcijų metu Šiluvoje. Mano misija buvo „Šlovinti Dievą sunkumuose”. Supratau, kad dėl sunkios man artimo žmogaus sveikatos, nebeišeina Dievui dėkoti, širdyje yra sielvartas, nusivylimas, nepasitikėjimas.
O šlovinti Jį mano širdis troško, tik buvo per daug apsunkusi ir jau nepajėgi. Žinojau, kad reikia išgydymo malonės. O tai įvyko per susitaikinimo pamaldas.
Prašiau Jėzaus Širdies išgydymo dovanos. Pirmasis palaiminimas, kurį gavau po išpažinties buvo „Palaiminti liūdintieji, jie bus paguosti”. Taigi Jėzus laimina mano liūdesį. Iškart palengvėjo širdyje, suvokus šią tiesą, kad esu laiminama, net ir liūdinti.
Per adoraciją, kuri vyko Sutaikinimo pamaldų metu, Jėzus paprašė, kad visa sudėčiau prie Jo kojų, visa, kas slegia širdį atiduočiau Jam ir suklupčiau po kryžiumi, kuris skelbia Jo pergalę, prisikėlimą ir viltį.
Per užtarimo maldą buvo duota širdies išgydymo malonė.
Šiemet Žolinę šventėme Pivašiūnuose kartu su Mergele Marija, Nuliūdusiųjų paguoda. Kai organizavome stovyklą, nebuvau net susimąsčiusi, kad būtent pas Nuliūdusiųjų Paguodą man labai, labai reikės nueiti ir kad būsiu jos paguosta.
Su kiekvienu žingsniu, artėjant link Pivašiūnų, mano širdis pildėsi džiugesio ir ramybės.
Likus vienam kilometrui iki įžengimo į šventovę, mano rankos kartu su žolynų puokštele jau pačios kilo į dangų šlovinti Dievą giesme. Mano širdis giedojo Marijos giesmę: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievui, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė«...»”. Mano dvasia DŽIAUGIASI ir ŠLOVINA.
Taigi, stovyklos pradžioje įsivardinta misija įvykdyta, aš šlovinau Dievą sunkumuose!“
